Varšuvos kunigaikštystė
Napoleono įkurta lenkų valstybė / From Wikipedia, the free encyclopedia
Varšuvos kunigaikštystė (lenk. Księstwo Warszawskie, pranc. Duché de Varsovie, vok. Herzogtum Warschau), dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė[1] – valstybė, kurią 1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.[2] Ji apėmė etniškai lenkiškas žemes, kurias Prūsija atidavė Prancūzijai pagal Tilžės taiką. Tai buvo pirmasis bandymas atkurti suverenią Lenkijos valstybę po ATR padalijimų ir apėmė dabartinės Lenkijos centrinę ir pietrytinę dalis.
Księstwo Warszawskie Varšuvos kunigaikštystė | |||||
Prancūzijos imperijos klientė | |||||
| |||||
| |||||
Kunigaikštystė 1809 m. | |||||
Sostinė | Varšuva | ||||
Kalbos | lenkų prancūzų vokiečių | ||||
Valdymo forma | konstitucinė monarchija | ||||
Kunigaikštis | |||||
1807–1815 | Frydrichas Augustas I | ||||
Era | Naujieji laikai | ||||
- Įkūrimas | 1807 m. birželio 9 d. | ||||
- Padalinimas | 1815 m. birželio 9 d. | ||||
Valiuta | zlotas | ||||
Kunigaikštystę personalinėje unijoje valdė Napoleono sąjungininkas Frydrichas Augustas I, kuris tapo Varšuvos didžiuoju kunigaikščiu ir išliko teisėtu kandidatu į Lenkijos sostą.[3][4] Po nesėkmingos Napoleono invazijos į Rusiją kunigaikštystę iki 1815 m. okupavo Prūsijos ir Rusijos kariuomenės, kol Vienos kongrese ji buvo oficialiai padalinta abiem šalims. Rusijos imperijai atitekusi rytinė centrinė kunigaikštystės teritorija vėliau buvo pertvarkyta į Kongresinę Lenkiją, o Prūsija vakaruose suformavo Poznanės didžiąją kunigaikštystę. Krokuvos miestui, Lenkijos kultūros centrui, buvo suteiktas laisvojo miesto statusas iki 1846 m., kai jis buvo prijungtas prie Austrijos.[5]