From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica), liaudiškai dar vadinama pūslote, puslilke, pūslgėle – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos naktižiedžių genties augalų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1962 m.[1]
Silene lithuanica Apsauga: 4(I) – Nenustatyta |
---|
Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica) Polesės gamtos rezervate (Ukraina, Žytomyro sritis) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Silene lithuanica Hugo Zapałowicz, 1911 |
Ryškiai žydintis žolynas yra palyginti retas pietinėje Lietuvoje (Dzūkijoje) ir gretimose teritorijose Lenkijoje,[2] Baltarusijoje,[3] [4] Ukrainoje (šiaurės vakarų dalyje).[5] Per Lietuvą eina šiaurvakarinė arealo riba. Augalas aptinkamas keliuose pietiniuose rajonuose: Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Varėnos, Vilniaus. Daugiausiai radaviečių smėlėtoje Dainavos lygumoje.
Dzūkijoje lietuvinė naktižiedė sutinkama Ūlos skardžių smėlynuose, prie miško keliukų, jungiančių šilinių dzūkų kaimus, kapinių kalneliuose, kur ryškiaspalvis augalas nesunkiai pastebimas. Augdama smėliuose, ji savo šaknimis stiprina jų atsparumą erozijai. Gali būti auginama darželiuose kaip dekoratyvinis augalas. Ši rūšis yra endeminė, todėl jos paplitimo sritis labai nedidelė. Nors rūšiai išnykimas negresia, tačiau nedideliame areale paplitęs augalas gali būti pažeidžiamas.
Pirmą kartą lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica) paminėta lenkų spaudoje 1911 m. Atradėjas – lenkų botanikas Hugo Zapałowicz (1852–1917). Tokiu būdu ši rūšis buvo atskirta nuo panašios darželinės naktižiedės (Silene armeria L.)[6] ir kitų šios genties rūšių. Tada dar nežinota, kad šis augalas paplitęs labai ribotai, kad įspūdingiausiai atrodo būtent prie Ūlos. Povilas Snarskis „Vadove LTSR augalams pažinti“ (1954) tiktai pažymi, kad ši rūšis yra reta. Į saugomų Lietuvos augalų sąrašą įrašyta jau 1962 m.
Profesorė Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė 1971 m. liepos 20 d. netoli Valkininkų surado baltai žydinčią lietuvinę naktižiedę. O minint M.Natkevičaitės-Ivanauskienės šimtąsias gimimo metines (2005 m. spalio 5 d.) Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto salėje buvo rodomi du profesorės herbariniai pavyzdžiai: lietuvinė naktižiedė ir kampuotasis česnakas. Lietuvinė naktižiedė buvo rasta prie Ūlos, netoli Rudnios kaimo. 1988 m. LŽŪA docentas Erikas Purvinas (1908–1999) paskelbė straipsnį „Lietuvinės naktižiedės pėdomis“. E. Purvinas pirmasis surado šią retą rūšį Užnemunėje, Lazdijų rajone.
Augalo stiebas tiesus, lieknas, viršuje išsišakojantis, galintis išsistiebti iki 20–50 cm aukščio. Lapai apatinėje dalyje suartėjantys, mentelių pavidalo, surinkti į rozetę. Kiti lapai pailgi, išplatėję per vidurį, aštriomis viršūnėmis. Stiebas ir lapeliai melsvi, lyg padengti vašku. Žiedai ryškūs, raudoni, rečiau balti, išsidėstę skėčio forma šakelių ir stiebo viršūnėse. Šakelėje yra po keletą trumpakočių žiedų, sudarančių lygų paviršių – skydelį. Kaip ir visi gvazdikiniai augalai, jie turi po 5 purpurinius ar rožinius žiedlapius, o išblukę būna beveik balti. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais ir ilgiau. Vaisius veda rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Juos subrandina cilindrinėse dėžutėse. Dauginasi sėklomis. Žydėjimo laikotarpiu atsiveria vis nauji žiedai, o peržydėjusių dėžutėse bręsta 0,5 mm skersmens rudos sėklytės. Jos išbyra čia pat ir kitąmet ar dar vėliau sudygsta.
Naktižiedė gali būti vienmetis ar dvimetis augalas: taip gamta siekia apsaugoti šią rūšį, užtikrina jos sėkmingą gyvavimą. Penkialapiais žiedais žydintys augalai savo žiedelius atveria vakare ir žydi naktį, o apie juos sukasi drugiai. Ypač gerai jie matomi mėnesienos naktyje. Todėl šie augalai praminti naktižiedėmis, o jų gentis lotyniškai pavadinta Silene (iš gr. selene, 'mėnulis').
Mėgiamos augavietės: sausi pušynai, pamiškės, viržynai, lengvos smėlio dirvos, dirvonai. Aptinkama ir antrinėse radavietėse: pakelėse, kirtimuose. Augalai jautrūs sukcesijai: augaviečių užžėlimui mišku, smėlingų šlaitų erozijai. Auga pavieniui arba grupelėmis. Saugomi Čepkelių rezervate, Dzūkijos nacionaliniame parke, Merkinės botaniniame draustinyje, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje.
Lietuvinė naktižiedė skurdžioje smėlio lysvėje gali sužydėti tais pačiais metais, nors gamtoje ji yra pusantrametė. Ši reta rūšis gali būti sėkmingai auginama darželyje šalia tradicinių laiškinių česnakų, diemedžių, smidrų ir gvazdikų. Gamtoje sėklų subręsta daug ir toli gražu ne visos jos gali sudygti. Taip yra todėl, kad lietuvinei naktižiedei reikia atviro smėlyno, ji negali konkuruoti net su vanagėmis ar kudlėmis. Kartais sužydi ir kvartalinėse pušynų linijose, kurios yra kultivuojamos, kad būtų apsisaugota nuo gaisrų plitimo. Tai rodo, kad lietuvinės naktižiedės sėklų bankas yra gana didelis. Lietuvinė naktižiedė yra eksplerentinė rūšis – tik sudaryk geras sąlygas, ir ji atsiras.
Šalia kultūrinių augalų lietuvinė naktižiedė sužydi birželio vidury, žydi iki liepos pabaigos, labai silpnai reaguodama į sausras ar lietų. Pavasarį išdygę augalai gali žydėti ir spalį, ir lapkritį. Gali dar subrandinti sėklas. Naktį žydinčias naktižiedes lanko sfinksai, verpikai ir pelėdgalviai, o dieną – machaonai, citrinukai ir perlinukai. Sėklos gali sunokti jau rugpjūtį, bet išbyra labai pamažu, net vasarį dar galima prisirinkti gerų sėklų. Vienas augalas subrandina iki septynių tūkstančių sėklų.
Oficialiai pripažintas lietuvinės naktižiedės mokslinis lotyniškas pavadinimas – Silene armeria L. ir jos lotyniški sinonimai:[7]
Galimi sinonimai:
Lietuvos bankas serijoje „Lietuvos gamta“ 2009 m. išleido kolekcinę 50 Lt vertės sidabrinę monetą.[10] Jos reverse įamžinta lietuvinė naktižiedė. Ji pasirinkta atsižvelgus į gamtininkų siūlymus ir įvertinus tai, jog tai vienas iš kelių augalų, kurio pavadinime lotynų kalba skamba Lietuvos vardas. Naujosios monetos pristatymas įvyko Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Kartu išleistas gamtininko Selemono Paltanavičiaus paruoštas spalvingas lankstinukas su išsamia informacija apie augalą.
Monetos tiražą sudarė 10 000 vienetų. Jos grafinį projektą ir gipsinį modelį sukūrė dail. Giedrius Paulauskis. Panaudotas 925° prabos sidabras, svoris – 28,28 g, diametras – 38,61 mm.
Lietuvinė naktižiedė – pirmasis augalas iš Lietuvos raudonosios knygos, pavaizduotas lietuviškoje monetoje. Anksčiau leistose monetose Lietuvos bankas buvo pristatęs gyvūnus – pelėdą (Tyto alba), lūšį (Lynx lynx) ir kamanę (Bombus).
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.