Lisipas

Lisipas (gr. Λύσιππος) – IV amžiuje pr. m. e. gyvenęs graikų skulptorius, vėlyvojo klasikinio laikotarpio atstovas. Kartu su Skopu ir Praksiteliu laikomas vienu iš geriausių Senovės Graikijos klasikinės epochos skulptorių, davusių įtaką helenizmui. Dirbo Aleksandro Didžiojo dvare, turėjo ir savo mokyklą. Sukūrė daug dievų ir žmonių skulptūrų, tarp jų – Aristotelio, Aleksandro Didžiojo, Sokrato ir Platono biustai.

Lisipas gimė Sikijone apie 390 m. pr. m. e. Savarankiškai išmoko skulptūros meno, studijavo Polikleto „Doriforą“.^[1] Visos jo skuptūros buvo išlietos iš bronzos. Buvo Argo mokyklos vadovas, dirbo Aleksandro Didžiojo dvare. Karalius tik jam vienam buvo davęs teisę liedinti jo bronzinius biustus. Lisipas buvo labai darbštus, gyveno tik iš savo meno. Iš kiekvieno už kūrinį gaunamo honoraro jis atidėdavo į taupyklę po vieną aukso monetą; po jo mirties turto paveldėtojas rado jų 1500. Pagal kitus šaltinius, jis mirė skurde, nes niekaip negalėjo pabaigti vienintelio kūrinio.^[2]

Lisipas buvo kitų pažiūrų į žmogaus kūno proporcijas. Išsiskyrė natūralizmu, ypač perteikdamas plaukus ir akis, taip pat kiek ištemptomis proporcijomis. Polikleto skulptūros buvo stambesnės, sunkesnės, o Lisipo – grakštesnės, lengvesnės. Kitas Lisipo nuogų vyrų statulų bruožas – jie nebestovi tvirti ir sustingę, o atrodo tarsi judėtų; čia viskas lengvesnių formų, atrodo lanksčiau, kūnai lieknesni, galvos mažesnės. Tačiau labiausiai Lisipas nusipelnė tuo, kad statuloms, kurios anksčiau buvo stambios ir plačiapetės, suteikė trečią, gilumo, matmenį; jos tiesė rankas ir ėjo. Aleksandro Didžiojo biustuose pabrėžė kūno grožį ir karaliaus dvasingumą.

Jo mokinys Charesas sukonstravo Rodo kolosą – vieną iš septynių pasaulio stebuklų.