Lygiagretumas (geometrija)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lygiagretumas – terminas geometrijoje nusakyti ar tiesės arba plokštumos turi bendrų taškų.
Lygiagrečios tiesės – tiesės vienoje plokštumoje, kurios neturi bendrų taškų. Pagal euklidinę geometriją, per tašką, nepriklausantį turimai tiesei, galima nubrėžti tik vieną tiesę, lygiagrečią su turima tiese, pagal Lobačevskio neeuklidinę geometriją – bent dvi.[1]
Jeigu dvi tiesės ir yra lygiagrečios, jos yra žymimos .
Lygiagrečios plokštumos – plokštumos, kurių visi taškai yra vienodai nutolę nuo kitos plokštumos.
Tiesė ir plokštuma, kurios neturi bendrų taškų, yra lygiagrečios,[2] žymima: