Plokščiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Plokščiai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Šakių, kelių 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai ir 3801 Šakiai–Plokščiai sankryžoje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis išsidėstęs kairiajame Nemuno krante, priešais Raudonę, prie Vaiguvos upelio žiočių. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1868 m.; yra unikalus varpas, nulietas 1573 m.), veikia Plokščių vidurinė mokykla, biblioteka, ambulatorija, girininkija, stūkso Plokščių piliakalnis. Yra „ Kančių kelių“ memorialas (pastatytas 2000 m.),[3] tarybinių karių kapai.
Kitos reikšmės – Plokščiai (reikšmės).
| Plokščiai | ||
|---|---|---|
 | ||
  Plokščiai |
||
| 55.077°š. pl. 23.165°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis | |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Plokščių seniūnija | |
| Gyventojų | 316 | |
 Vikiteka | Plokščiai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Благословеньство[2], lenk. Błogosławieństwo | |
Plokščiai – asmenvardinis vietovardis, sudarytas iš Plókštis, Plokštỹs daugiskaitos.[4] 1676 m. vietos dvarą valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kuris vietovę pavadino Blagoslavenstvu (rus. Благословенство). Šis pavadinimas vartotas iki I pasaulinio karo,[5] nors vietos gyventojų nebuvo vartojamas.
Kaimas išsiskiria upeliu-gatve, istorinis-archeologinis paminklas – Šventaduobė (yra lurdas),[6] Plokščiai įeina į Panemunių RP teritoriją, apylinkėse yra pažintinis pėsčiųjų takas. Kaime vyksta Kalbos dienos.
Pirmą kartą minimi 1646 m. XVII a. priklausė Krišpinams-Kiršenšteinams, Tiškevičiams, vėliau – kitoms giminėms (Karpiams, Strumiloms). 1670 m. pastatyta pirmoji Plokščių bažnyčia. 1703 m. gavo turgaus privilegiją. 1819 m. įsteigta parapijos mokykla (nuo 1822 m. – valstybinė).
XIX a. pabaigoje Plokščiai buvo svarbus knygnešystės centras, o kaime gyvenusio teisėjo Petro Kriaučiūno sodyboje rinkdavosi lietuvių kultūros veikėjai, lietuvių mokslininkai (P. Avižonis, Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis, kitų šalių mokslininkai Aleksandras Aleksandrovas, Åge Meyer Benedictsen, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay ir kiti). Tuo metu Plokščiai buvo kaimas ir palivarkas, valsčiaus centras Naumiesčio apskrityje.[7]
Per Rusijos 1905–1907 m. revoliuciją buvo išvaikyta valsčiaus valdyba, Plokščių dvare ir palivarke streikavo darbininkai. XX a. tarpukariu Plokščiuose veikė smulkaus kredito draugija, pieninė, malūnas, keletas parduotuvių. 1941 m. iš Plokščių valsčiaus į Vokietiją repatrijavo kai kurias šeimas, į jų sodybas atkelti lietuviai iš Vokietijos okupuoto Seinų krašto.[8] Iki 1977 m. buvo Plokščių apylinkės centras, buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2000 m. patvirtintas Plokščių herbas. 2004 m. gruodžio 9 d. buvo įsteigtas Plokščių bendruomenės centras.[9]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1915 m. | Plokščių valsčiaus centras | Naumiesčio apskritis |
| 1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
| 1950–1977 m. | Plokščių apylinkės centras | Šakių rajonas |
| 1977–1995 m. | Gelgaudiškio apylinkė | |
| 1995– | Plokščių seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
 | ||||||
| 1827 m.[10] | 1880 m.[10] | 1888 m.[11] | 1891 m.*[2] | 1923 m.sur.[12] | 1959 m.sur.[13] | 1970 m.sur.[13] |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 216 | 641 | 941 | 641 | 455 330 (kaime) 125 (dvare) |
555 | 465 |
| 1979 m.sur.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | - |
| 450 | 419 | 405 | 378 | 316 | - | - |
| ||||||
Žymūs žmonės
XIX a. pabaigoje svarbų vaidmenį Plokščiuose suvaidino visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas (1850–1916), 10 metų buvęs Plokščių taikos teisėju. Pas jį svečiuodavosi daug žymių tautinio atgimimo veikėjų, tarp jų ir Vincas Kudirka (1858–1899), čia parašęs ne vieną straipsnį savo įkurtam atgimimo šaukliui „Varpui“. Pakelėje prie mokyklos stūkso V. Kudirkos akmuo. Iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose, Vaiguvos upelyje, gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio mėgo ilsėtis ir rašyti V. Kudirka. Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas aliejus. Po kelių dešimtmečių jos tapo nereikalingos ir pastatytos Plokščiuose 1970 m., kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų.[19]
Vinco Kudirkos akmuo, anksčiau gulėjęs Vaiguvos upelyje
Tautodailininko Zigmo Sederevičiaus sukurtas gatvės laikrodis
Nepriklausomybės ąžuolas, pasodintas apie 1925 m.
Įvažiavimo ženklas su Plokščių herbu
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
