Sakramentas
ritualinis veiksmas krikščionybėje / From Wikipedia, the free encyclopedia
Sakramentas (lot. sacramentum – priesaika, įsipareigojimas) – ritualinis veiksmas krikščionybėje, turintis suteikti Dievo malonę. Apibrėždamos sakramento reikšmę, dalis konfesijų vadovaujasi Šv. Augustino mokymu – jis pastarąjį laikė asmens vidinės malonės išraiška, perduodama regimaisiais ženklais, kuriuos įsteigė Jėzus Kristus.[1][2][3][4]
- Kitos reikšmės – Sakramentas (reikšmės).
Katalikų, Husitų bei Senoji Katalikų bažnyčios pripažįsta septynis sakramentus – Krikštą, Atgailą (Sutaikinimą), Eucharistiją (Šventąją Komuniją), Sutvirtinimą, Santuoką, Šventimą ir Ligonių patepimą.[5][6] Tuo tarpu Rytų konfesijos, kurioms atstovauja Stačiatikių, Senovės Rytų Stačiatikių bei Rytų Katalikų bažnyčios irgi tiki, kad yra septyni pagrindiniai sakramentai, tačiau juos vadina šventaisiais slėpiniais (gr. μυστήριον – 'paslaptis').[7] Daugelis protestantiškų konfesijų tepripažįsta du Kristaus įsteigtus sakramentus – Eucharistiją ir Krikštą. Liuteronų sakramentai apima šiuos du, kartais Išpažintis laikoma trečiuoju sakramentu. Pagal anglikonų ir metodistų mokymą, „Evangelijoje tėra du Kristaus, mūsų Viešpaties, skirti sakramentai – Krikštas ir Viešpaties vakarienė“, ir kad „tie penki įprastai vadinami sakramentais – Sutvirtinimas, Atgaila, Šventimas, Santuoka ir Ligonių patepimas – nėra laikytini Evangelijos sakramentais.“[8]