Sėklinis latakas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Sėklinis latakas (lot. ductus/vas deferens) – siauras porinis vyro lytinių organų vamzdelis, kuriuo erotinio susijaudinimo metu išmetama sėkla į šlaplę. Jo ilgis 40-60 cm, skersmuo 2-3 mm. Sienelę sudaro gleivinė, lygiųjų raumenų ir išorinis standus jungiamojo audinio dangalas. Susitraukiant jo raumenims, sėkla lytinio sujaudinimo metu juo išmetama į šlaplę.
Prasidėjęs nuo prielipo uodegos sėklinis latakas užlinksta į viršų ir eina kapšelio viduje už sėklidės, įlenda į kirkšninį kanalą, iš jo išėjęs, leidžiasi šonine mažojo dubens siena iki užpakalinio šlapimo pūslės paviršiaus, pasuka į priekį, išplatėjęs ir, susijungęs su sėklinių pūslelių latakėliu, sudaro sėklos išmetamąjį kanalą (lot. ductus ejaculatorius), kuris atsiveria į priešinę šlaplės dalį.
Nuo prielipo uodegos iki kirkšninio kanalo pradžios sėklinį lataką, sėklidės kraujagysles, limfagysles ir nervus apsupa keli dangalai. Visi šie dariniai sudaro sėklinį virželį (lot. funiculus spermaticus).