Zeiderzė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Zeiderzė[1] (ol. Zuiderzee) – sekli Šiaurės jūros įlanka, giliai įsiterpusi į Nyderlandus. Gamtiškai nuo jūros atskirta Vakarų Fryzų salomis. 1932 m. įlanka Afleitdeiko damba buvo padalinta į Vatų jūrą (Vadenzę) šiaurėje ir Eiselio ežerą pietuose (šis tapo gėlavandeniu telkiniu).[2]
Įlanka yra ~50 km pločio, būdingas 3–4 m gylis, farvateryje – 8–24 m. Zeiderzė seniau užėmė ~5000 km² plotą, bet nuo XX a. pr. polderiais didelė įlankos dalis buvo paversta sausuma.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/49/Zuider1.jpeg/640px-Zuider1.jpeg)
Romėnų laikais šioje vietoje minimas Flevo ežeras (lot. Lacus Flevo). Tai buvo ežerų ir šlapynių tinklas, siauromis protakomis besijungęs su jūra. Šlapynes dengę durpynai palaipsniui ėmė zmegti, o jūros vanduo, ardydamas krantus, plūsti sausumon. 1282 m. potvynis pralaužė Fryzijos kopų juostą ir užtvindė ežerą. Amsterdamas ėmė augti kaip jūrų uostas, nes į įlanką jau galėjo įplaukti jūrų laivai. 1287 m. Šv. Liucijos potvynis dar labiau išplėtė Zeiderzės plotą. Nuo XV a. dambomis pradėta įtvirtinti įlankos krantus.