Alytaus rajono savivaldybė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Alytaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno, Dzūkijos etnografiniame regione.[3] Centras – Alytus (į savivaldybės teritoriją neįeina).
| Alytaus rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Alytaus apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Alytus | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Merė | Rasa Vitkauskienė | ||||||
| Gyventojų | 25 217[1] | ||||||
| Plotas | 1 403,94 km²[2] | ||||||
| Tankumas | 18 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Arsa.lt | ||||||
 Vikiteka | Alytaus rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Remove ads
Geografija
Rajono miškingumas – 23,5 proc. (daugiausiai pušynai), didžiausi miškai Punios šilas ir Noškūnų miškas. Durpynai sudaro 9 proc. teritorijos. Rajone yra Žuvinto biosferos rezervatas. Pro rajoną teka iš pietų į šiaurę teka Nemunas, jo intakai Bambena, Peršėkė, Varėnė. Savivaldybės teritorija eina geležinkelio linija Alytus–Šeštokai, plentai iš Alytaus į Vilnių, Kauną, Marijampolę, Lazdijus, Druskininkus, Varėną.[4]
Nemunas ties Punia
Simno apylinkės
Gamtos paminklai
- Didysis Dzūkijos akmuo
- Dūdiškių akmuo
- Raudonasis akmuo
- Alovės atodanga
- Nemunaičio klintinių tufų atodanga
- Du Punios šilo ąžuolai
- Geisčiūnų ąžuolas
- Punios storasis ąžuolas
- Aukštoji eglė
- Senoji guoba
- Senoji kriaušė
- Pakaruoklių pušis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Punios šilo pušis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Žvirgždėnų pušis
- Druskelės (Balandinės) mineralinis šaltinis
- Nemunaičio (Lankų) mineralinė versmė
Ežerai
Rajone telkšo 70 ežerų. Didžiausi:
- Angininkų ežeras (45,7 ha),
- Apsingė (12,5 ha),
- Atesys (109,8 ha),
- Aukrakštis (38,5),
- Dailidė (1,1 ha),
- Dailidės ežeras (10,8 ha)
- Dėliukas (plotas nežinomas),
- Didžiulis (907 ha),
- Gailintas (66,2 ha),
- Gailintėnų ežeras (12,6 ha),
- Galvinis (12,4 ha),
- Gilioji (plotas nežinomas),
- Giluitis (235 ha),
- Gilušis (7,2 ha),
- Gudelių (120 ha),
- Ežerynas (1 ha),
- Ylelis (ploto nustatyti neįmanoma, kadangi ežeras sunaikintas),
- Ilgis (76,5 ha),
- Juodis (13,2 ha),
- Kavalys (140,4 ha),
- Krakinis (Alytaus r.) (1,3 ha),
- Lizdų ežeras (28,4 ha),
- Luksnėnų ežeras (61,4 ha),
- Norkūnų ežeras (10,6 ha),
- Neveiglas (52,3 ha),
- Niedulis (50,4 ha),
- Nosas (19 ha),
- Obelija (572,5 ha),
- Padaugalaitis (6 ha),
- Pluvija (49,3 ha),
- Rūžis (23,6 ha),
- Sausvingis (54 ha),
- Simno ežeras (245 ha),
- Suvingis (101,9 ha),
- Svetus (38,7 ha),
- Tolkūnų ežeras (3,2 ha),
- Ūdrijos ežeras (43,3 ha),
- Vabalių ežeras (59,1 ha),
- Žuvintas (981,8 ha)
Paveldas
Alytaus rajone yra 72 archeologiniai, 395 istorijos, 144 dailės, 29 architektūros ir 3 urbanistikos paminklai, taip pat rajone yra 19 piliakalnių su senovinėmis gyvenvietėmis.[5]
Remove ads
Istorija
 | Alytaus rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Alytaus apskrities 23 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1955 m. prijungta panaikinto Druskininkų rajono 1 apylinkė, 1959 m. panaikinto Simno rajono 8 apylinkės ir Simnas, taip pat panaikinto Daugų rajono 3 apylinkės ir Daugai. 1960 ir 1962 m. šiek tiek keistos ribos. 1962 m. prijungtos 4 apylinkės iš panaikinto Jiezno rajono ir 4 apylinkės iš Prienų rajono. 1968 m. kai kurios gyvenvietės prijungtos prie Prienų rajono ir Trakų rajono, 1969 ir 1973 m. prie Varėnos rajono. 1977 m. Alytus gavo respublikinio pavaldumo miesto teises ir į rajono teritoriją nebeįeina, nors yra rajono centras.
1995 m. įsteigta Alytaus rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 2001 m. rugpjūčio 7 d. Prezidento įsakymu patvirtintas Alytaus rajono herbas. 2009 m. kovo 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-114 įsteigtos 43 seniūnaitijos.
Remove ads
Gyventojai
Tautinė sudėtis
|
2011 m. gyveno 28 167 žmonės:[14]
|
2001 m. gyveno 32 572 žmonės:[15]
|
Religinė sudėtis
- Romos katalikai – 90,3 %
- musulmonai – 0,6 %
- stačiatikiai – 0,3 %
- evangelikai liuteronai – 0,1 %
- kiti – 0,2 %
- netikintys arba nenurodė – 8,4 %
Gyvenvietės
Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Daugai ir Simnas;
- 3 miesteliai – Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis;
- 426 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Simnas – 1247
- Daugai – 1016
- Miklusėnai – 985
- Butrimonys – 739
- Alytus – 604
- Medukšta – 535
- Luksnėnai – 531
- Punia – 528
- Venciūnai – 505
- Likiškėliai – 432
Remove ads
Ekonomika
Rajone pagaminama 0,3 % Lietuvos pramonės produkcijos, 3,2 % gyvulininkystės produkcijos, 2,1 % Lietuvoje užauginamų javų, 2,7 % bulvių.
Administracija
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus rajono savivaldybės administracija.
Merai
Nuo 1995 m. yra buvę 6 rajono merai:[16]
- Ignas Aleškevičius, 1995–1997 m.
- Algirdas Vrubliauskas, 1997–2004 ir 2007–2023 m.
- Vydas Baravykas, 2000 m.
- Albertas Jusas, 2003 m.
- Monika Ražanauskienė, 2004–2007 m.
- Rasa Vitkauskienė, nuo 2003 m.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 11 seniūnijų – 7 dešiniajame Nemuno krante ir 4 kairiajame. Seniūnijų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,[17] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.[18]
Tarptautinė partnerystė
Miestai ir regionai, su kuriais Alytaus rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Remove ads
Švietimas
Alytaus rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads