Arabų lyga

Arabų lyga (arab. الجامعة العربية‎ = al-Jāmiʿa al-ʿArabiyya), oficialiai Arabų valstybių lyga (arab. ‎جامعة الدول العربية = Jāmiʿat ad-Duwal al-ʿArabiyya) – regioninė arabų šalių organizacija, įkurta 1945 m. kovo 22 d. Kaire.^[1] Šešios pirmosios narės: Egiptas, Irakas, Transjordanija (dab. Jordanija), Libanas, Saudo Arabija ir Sirija. Šiuo metu Arabų lyga turi 22 narius ir 4 asocijuotus narius. Pagrindiniai Arabų lygos tikslai yra „stiprinti arabų šalių santykius, koordinuoti bendradarbiavimą, saugoti nepriklausomybę ir integralumą bei ginti bendruosius interesus“.^[2]

Arabų valstybių lyga جامعة الدول العربية Jāmiʿat ad-Duwal al-ʿArabiyya
Valstybės narės
Įkurta	1945 m. kovo 22 d. (1945-03-22)
Tipas	Regioninė organizacija
Būstinė	Kairas, Egiptas
Narystė	22 valstybės  Alžyras  Bahreinas  Komorai  Džibutis  Egiptas  Irakas  Jordanija  Kuveitas  Libanas  Libija  Mauritanija  Marokas  Omanas  Palestina  Kataras  Saudo Arabija  Somalis  Sudanas  Sirija  Tunisas  JAE  Jemenas
Oficialios kalbos	Arabų
Gen. sekretorius	Ahmed Aboul Gheit
Svetainė	leagueofarabstates.net

2022 m. Arabų lygos viršūnių susitikimas Alžyre.

Istorija

1944 m. Arabų konferencija priėmė Aleksandrijos protokolą, kuriuo išreiškė siekį kurti ne vieną valstybę ar jų federaciją, bet lygą.^[1] Remiantis protokolu 1945 m. kovo 22 d. įkurta Arabų lyga.^[3] Vyriausiąja būstine tapo Kairas.^[4] Iš pradžių Arabų lyga didžiausią dėmesį skyrė ekonominiams, kultūriniams ir socialiniams klausimams spręsti.^[1] Vėliau prie jos prisijungė daugiau valstybių.^[5] Kiekvienai valstybei buvo suteiktas vienas balsas Arabų lygos taryboje. Nuo 1948 m. Arabų lygos veikloje vyravo arabų ir Izraelio konflikto klausimai, ji draudė ekonominius ryšius su žydų valstybe. 1950 m. sudaryta Kolektyvinės gynybos sutartis.^[1] 1976 m. visateise Arabų lygos nare tapo Palestinos išsivadavimo organizacija (1988 m. ją pakeitė Palestinos valstybė).^[1] 1979 m. Egiptui pasirašius taikos sutartį su Izraeliu, Egipto narystė Arabų lygoje buvo suspenduota, o jos būstinė perkelta iš Kairo į Tunisą. 1989 m. Egipto narystė buvo atkurta, o 1990 m. būstinė grąžinta į Kairą.^[6] Persijos įlankos karo metu tarp Arabų lygos narių buvo kilę nesutarimų.^[1]

2015 m. Arabų lyga išreiškė paramą Saudo Arabijos vadovaujamai intervencijai į Jemeną prieš hučių judėjimą bei įkūrė jungtines arabų pajėgas.^[7] 2018 m., reaguodama į Turkijos įsiveržimą į šiaurės vakarų Siriją, Arabų lyga priėmė rezoliuciją, reikalaujančią Turkijos kariuomenę pasitraukti iš užimtų teritorijų. 2019 m. Kaire susirinkę arabų valstybių vadovai pasmerkė Turkijos vykdomą agresiją prieš Siriją.^[1]

Nariai

Valstybės narės

Vėliava	Valstybė	Įstojimo data	Sostinė	Plotas (km²)	Gyventojų (2021)[8]	Oficialios kalbos
	Alžyras	1962 m. rugpjūčio 16 d. (1962-08-16)	Alžyras	2 381 741	43 576 691	Arabų, berberų
	Bahreinas	1971 m. rugsėjo 11 d. (1971-09-11)	Menama	750	1 526 929	Arabų
	Komorai	1993 m. lapkričio 20 d. (1993-11-20)	Moronis	2 235	864 335	Arabų, komorų, prancūzų
	Džibutis	1977 m. rugsėjo 4 d. (1977-09-04)	Džibutis	23 200	938 413	Arabų, prancūzų
	Egiptas	1945 m. kovo 22 d. (1945-03-22)	Kairas	1 002 450	106 437 241	Arabų
	Irakas	1945 m. kovo 22 d. (1945-03-22)	Bagdadas	438 317	39 650 145	Arabų, kurdų
	Jordanija	1945 m. kovo 22 d. (1945-03-22)	Amanas	89 342	10 909 567	Arabų
	Kuveitas	1961 m. liepos 20 d. (1961-07-20)	Kuveitas	18 717	3 032 065	Arabų
	Libanas	1945 m. kovo 22 d. (1945-03-22)	Beirutas	10 452	5 261 372	Arabų
	Libija	1953 m. kovo 28 d. (1953-03-28)	Tripolis	1 759 541	7 017 224	Arabų
	Mauritanija	1973 m. lapkričio 26 d. (1973-11-26)	Nuakšotas	1 030 700	4 079 284	Arabų
	Marokas	1958 m. spalio 1 d. (1958-10-01)	Rabatas	446 550	36 561 813	Arabų, berberų
	Omanas	1971 m. rugsėjo 29 d. (1971-09-29)	Maskatas	309 550	3 694 755	Arabų
	Palestina	1976 m. rugsėjo 9 d. (1976-09-09)	Jeruzalė (de jure)[9] Ramala (de facto)	6 040	4 906 308	Arabų
	Kataras	1971 m. rugsėjo 11 d. (1971-09-11)	Doha	11 437	2 479 995	Arabų
	Saudo Arabija	1945 m. kovo 22 d. (1945-03-22)	Rijadas	2 149 690	34 783 757	Arabų
	Somalis	1974 m. vasario 14 d. (1974-02-14)	Mogadišas	637 661	12 094 640	Somalių, arabų
	Sudanas	1956 m. sausio 19 d. (1956-01-19)	Chartumas	1 886 068	46 751 152	Arabų, anglų
	Sirija[a]	1945 m. kovo 22 d. (1945-03-22)	Damaskas	185 180	20 384 316	Arabų
	Tunisas	1958 m. spalio 1 d. (1958-10-01)	Tunisas	163 610	11 811 335	Arabų
	JAE	1971 m. gruodžio 6 d. (1971-12-06)	Abu Dabis	83 600	9 856 612	Arabų
	Jemenas	1945 m. gegužės 5 d. (1945-05-05)	Sana	527 968	30 399 242	Arabų

Valstybės stebėtojos

Valstybė	Data	Sostinė	Plotas (km²)	Gyventojų	Oficialios kalbos
Armėnija	2004 m.	Jerevanas	29 743	3 018 854	Armėnų
Brazilija	2003 m.	Brazilija	8 515 767	207 350 000	Portugalų
Čadas	2005 m.	Ndžamena	1 284 000	13 670 084	Prancūzų, arabų
Eritrėja	2003 m.	Asmara	117 600	5 869 869	Tigrajų, anglų, arabų
Graikija	2021 m.	Atėnai	131 445	10 655 371	Graikų
Indija	2007 m.	Naujasis Delis	3 287 263	1 326 572 000	Hindi, anglų
Venesuela	2006 m.	Karakasas	916 445	31 775 371	Ispanų

Viršūnių susitikimai

Sąraše pateikiami Arabų lygos viršūnių susitikimai:

Nr.	Data	Valstybė	Miestas
1	1964 m. sausio 13–17 d.	JAR	Kairas
2	1964 m. rugsėjo 5–11 d.	JAR	Aleksandrija
3	1965 m. rugsėjo 13–17 d.	Marokas	Kasablanka
4	1967 m. rugpjūčio 29 d.	Sudanas	Chartumas
5	1969 m. gruodžio 21–23 d.	Marokas	Rabatas
6	1973 m. lapkričio 26–28 d.	Alžyras	Alžyras
7	1974 m. spalio 29 d.	Marokas	Rabatas
8	1976 m. spalio 25–26 d.	Egiptas	Kairas
9	1978 m. lapkričio 2–5 d.	Irakas	Bagdadas
10	1979 m. lapkričio 20–22 d.	Tunisas	Tunisas
11	1980 m. lapkričio 21–22 d.	Jordanija	Amanas
12	1982 m. rugsėjo 6–9 d.	Marokas	Fesas
13	1985 m.	Marokas	Kasablanka
14	1987 m.	Jordanija	Amanas
15	1988 m. birželio mėn.	Alžyras	Alžyras
16	1989 m.	Marokas	Kasablanka
17	1990 m.	Irakas	Bagdadas
18	1996 m.	Egiptas	Kairas
19	2001 m. kovo 27–28 d.	Jordanija	Amanas
20	2002 m. kovo 27–28 d.	Libanas	Beirutas
21	2003 m. kovo 1 d.	Egiptas	Šarm el Šeichas
22	2004 m. gegužės 22–23 d.	Tunisas	Tunisas
23	2005 m. kovo 22–23 d.	Alžyras	Alžyras
24	2006 m. kovo 28–30 d.	Sudanas	Chartumas
25	2007 m. kovo 27–28 d.	Saudo Arabija	Rijadas
26	2008 m. kovo 29–30 d.	Sirija	Damaskas
27	2009 m. kovo 28–30 d.	Kataras	Doha
28	2010 m. kovo 27–28 d.	Libija	Sirtas
29	2012 m. kovo 27–29 d.	Irakas	Bagdadas
30	2013 m. kovo 21–27 d.	Kataras	Doha[11]
31	2014 m. kovo 25–26 d.	Kuveitas	Kuveitas[12]
32	2015 m. kovo 28–29 d.	Egiptas	Šarm el Šeichas[13]
33	2016 m. liepos 20 d.	Mauritanija	Nuakšotas
34	2017 m. kovo 23–29 d.	Jordanija	Amanas[14]
35	2018 m. balandžio 15 d.	Saudo Arabija	Dahranas
36	2019 m. kovo 31 d.	Tunisas	Tunisas[15]
37	2022 m. lapkričio 1 d.	Alžyras	Alžyras
38	2023 m. gegužės 19 d.	Saudo Arabija	Džida
39	2024 m. gegužės 16 d.	Bahreinas	Menama
40	2025 m. gegužės 17 d.	Irakas	Bagdadas

Panašumai ir skirtumai su kitomis organizacijomis

Arabų Lyga panaši į Amerikos Valstybių organizaciją, Europos Tarybą ir Afrikos Sąjungą tuo, kad visų pirma turi politinių tikslų. Tačiau narystė lygoje paremta daugiau kultūra, o ne geografine padėtimi, ir tuo lyga panaši į tokias organizacijas, kaip Lotynų Sąjunga ar Karibų sandrauga.

Arabų Lyga aiškiai skiriasi nuo Europos Sąjungos, nes nėra pasiekusi aukšto regioninės integracijos laipsnio, o ir pati organizacija neturi jokių tiesioginių ryšių su valstybių-narių piliečiais. Arabų Lyga pagrįsta arabiško nacionalizmo ir bendros pozicijos įvairių klausimų atžvilgiu palaikymo ir skatinimo principais.

Visos Arabų Lygos narės taip pat yra Islamiškosios konferencijos organizacijos narės.

Generaliniai sekretoriai

Abdulas Rahmanas Hasanas Azamas	1945–1952
Abdulas Chalekas Hasuna	1952–1972
Mahmudas Riadas	1972–1979
Čedli Klibi	1979–1990
Asadas al Asadas	1990–1991
Ahmadas Esmatas Abd al Meguidas	1991–2001
Amras Musa	2001–2011
Nabil el Arabi	nuo 2011