Balstogės apskritis (1807–1939)

Balstogės apskritis (rus. Белостокский уезд, lenk. Powiat białostocki, bltr. Беластоцкі павет) – viena iš Rusijos imperijos, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskričių 1807–1915 m., viena iš Oberosto Balstogės-Gardino srities apskričių 1915–1919 m. ir viena iš Balstogės vaivadijos apskričių 1919–1939 metais. Visą šį laikotarpį apskrities ribos beveik nepasikeitė. Apskrities centras buvo Balstogės miestas. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Bielsko, Gardino, Sokulkos, Valkavisko apskritimis, Suvalkų gubernijos Augustavo apskritimi ir Lomžos gubernijos Ščučino, Kolno, Lomžos ir Mazovijos Vysokio apskritimis.

Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Balstogės apskritis;

Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Balstogės rajonas.

Balstogės apskritis (1807–1939) rus. Белостокский уезд lenk. Powiat białostocki bltr. Беластоцкі павет
← 1807 – 1939 →
Apskritis Balstogės srityje 1807-1842 m.
Administracinis centras	Balstogė
Valsčiai	12 (1913)
1807-1842	Balstogės sritis (1807-1842)
1842-1915	Gardino gubernija
1915-1919	Oberostas
1919-1939	Balstogės vaivadija (1919-1939)
Gyventojų	206,615 (1897)
Plotas	2 900 km²

Istorija

Po Tilžės taikos, 1807 m. visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto Balstogės-Gardino srities. 1919 m. apskritis tapo II Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijos dalimi. 1939 m. apskritį okupavo Tarybų Sąjunga ir priskyrė ją Baltarusijos TSR, kur apskritis buvo padalinta į kelis atskirus rajonus.

Administracinis suskirstymas

1913 m. apskrityje buvo 12 valsčių:^[1]

• Bialostočeko valsčius, Grudeko valsčius, Dailidžių valsčius, Zabluduvo valsčius, Zavykų valsčius, Krypno valsčius, Michalovo valsčius, Obrubnikų valsčius, Pšytuliankos valsčius, Choroščiaus valsčius, Juchnoveco valsčius, Jasvilų valsčius.

XX a. tarpukariu įvairiu metu apskričiai priklausė 15 valsčių:

Lietuviškai	Lenkiškai	Laikotarpis	Centras
Bialostočeko valsčius	Białostoczek	1919–1939	Bialostočekas
Choroščiaus valsčius	Choroszcz	1919–1939	Choroščius
Čarna Vesės valsčius	Czarna Wieś	1919–1939	Čarna Ves Koscelna
Dailidžių valsčius	Dojlidy	1919–1939	Dailidės
Dolistovo valsčius	Dolistowo	1919–1939	Senasis Dolistovas
Goniondzo valsčius	Goniądz	1919–1939	Goniondzas
Grudeko valsčius	Gródek	1919–1939	Grudekas
Kalinuvkos valsčius	Kalinówka	1919–1939	Kalinuvka Koscelna
Krypno valsčius	Krypno	1919–1939	Krypnas
Michalovo valsčius	Michałowo	1919–1939	Michalovas
Suražo miesto valsčius	Suraż	1919–1923	Suražas
Tšcianės valsčius	Trzcianne	1919–1939	Tšcianė
Zabluduvo valsčius	Zabłudów	1919–1939	Zabluduvas
Zavykų valsčius	Zawyki	1919–1939	Zavykai
Žemojo Juchnoveco valsčius	Juchnowiec (Dolny)	1919–1939	Žemasis Juchnovecas

Gyventojai

Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 206 615 gyventojų. Balstogės mieste gyveno 66 032 žmonės, 3 436 Goniondze, 3 864 Knišine ir 1 599 Suraže.

Tautinė sudėtis

• Lenkai – 34% (70 149);
• Žydai – 28,3% (58 565);
• Gudai – 26,1% (53 979);
• Rusai – 6,7% (13 805);
• Vokiečiai – 3,6% (7 412);
• Ukrainiečiai – 0,29% (614);
• Žemaičiai – 0,06% (131);
• Latviai – 0,03% (68);
• Lietuviai – 0,01% (27);
• Kiti – 0,9% (1 865).^[2]