D1

D₁ (rus. Д₁) – dyzelinių traukinių serija, kurią 1963–1988 m. gamino Vengrijos gamykla „Ganz-MÁVAG“. Traukiniai buvo gaminami Budapešte pagal TSRS susisiekimo ministerijos užsakymą. Iš viso buvo pagaminti 605 sąstatai, kuriuos sudarė 2540 vagonai. Lyginant su 1960–1964 m. gamintais D serijos traukiniais, D1 turėjo galingesnį variklį ir papildomą vagoną (4 vietoje 3).

Salono vidus su mediniais suolais

D1
D1-680 traukinys Kazlų Rūdos stotyje 2015 m.
Istorija
Valstybė	Vengrija
Metai	1963–1988 m.
Gamintojas	Ganz-MÁVAG
Pagamintų vienetų	605
Pirmtakas	D dyzelinis traukinys
Operatoriai	TSRS geležinkeliai → Rusija, Ukraina, Moldavija, Lietuva, Estija, Baltarusija
Techninė informacija
Ilgis (m)	99 080 mm (visas sąstatas)
Aukštis (m)	4600 mm
Plotis (m)	3120 mm
Aukštų skaičius	1
Durų tipas	2×2
Svoris	274 t (visas sąstatas)
Maksimalus greitis	120 km/h
Kuras	dyzelinas
Vėžė	1524 mm vėžė ir 1520 mm vėžė

D1 traukiniai buvo eksploatuojami Gorkio, Donecko, Maskvos, Lvovo, Odesos-Kišiniovo, Spalio, Pabaltijo (t. y. ir Lietuvoje), Pietryčių geležinkelių filialuose. Viename 4 vagonų sąstate tilpdavo 400 keleivių, jis buvo 99 metrų ilgio, svėrė 210 tonų, turėjo 2 variklius 538 kW galingumo, galėjo pasiekti 120 km/h greitį. Traukinys buvo pagamintas iš plieno.

Istorija

D1 imtas gaminti 1963 m., kai dar tebebuvo gaminami D serijos traukiniai.^[1] Jis buvo ilgiausiai eksploatuotas Vengrijos dyzelinis traukinys.

Lietuva

D1 traukinys Vilniaus traukinių depe, 1967 m.

Į Lietuvą D1 tipo traukiniai pateko gana greitai – 1964 m.^[2] Tais metais D1 traukiniai pasiekė Vilniaus dyzelinių traukinių depą.^[3] 1965 m. pirmasis D1 paskirtas ir Radviliškio depui. Naujai pagaminti D1 Lietuvos depus pasiekdavo iki pat 1986 m.^[4] Čia jie buvo eksploatuojami iki XXI a. 2-ojo dešimtmečio.