Denalis

Makinlio kalnas (angl. Mount McKinley) arba Denalis (angl. Denali, 2015–2025 m. oficialus pavadinimas) – aukščiausia Šiaurės Amerikos viršukalnė.^[1] Yra JAV, Aliaskoje, Aliaskos kalnagūbryje, Denalio nacionaliniame parke. Aukštis 6194 m. Kalną dengia amžini sniegynai ir ledynai. Pirmieji įkopė (1913 m. birželio 7 d.) anglas Hadsonas Stakas (Hudson Stuck) bei amerikiečiai Haris Karstensas (Harry Karstens), Volteris Harperis (Walter Harper) ir Robertas Teitamas (Robert Tatum).

Stakas ir Karstensas – pirmosios į Makinlį įkopusios ekspedicijos nariai.

Šį puslapį siūloma pervadinti į „Makinlio kalnas“ Neakivaizdžios priežastys gali būti nurodomos ir svarstomos aptarime, papildomos informacijos gali būti istorijoje.

Makinlio kalnas / Denalis
Aukštis	6196 m
Žemynas	Šiaurės Amerika
Šalys	JAV (Aliaska)
Kalnynas	Aliaskos kalnagūbris
Pirmasis įkopimas	1913 m. birželio 7 d. Hudson Stuck Harry Karstens, Walter Harper ir Robert Tatum
Makinlio kalnas / Denalis
Koordinatės:	63°04′10″ š. pl. 151°00′27″ v. ilg.
Vikiteka	Makinlio kalnas / Denalis

Pavadinimo kilmė

Kalno pavadinimas Denali indėnų denainų kalba reiškia „didysis“. 1897 m. kalnui oficialiai suteiktas Makinlio pavadinimas JAV prezidento Viljamo Makinlio garbei. Rusų dokumentuose buvo minimas Bolšaja Gora (Большая Гора – didelis kalnas) vardu. 2015 m. oficialiai pervadintas į Denalį. 2025 m. sausio 20 d. Donaldo Trampo nutarimu grąžintas Makinlio kalno pavadinimas.

Kalno geologija bei geografija

Denalio kalnas stūkso Aliaskos kalnagūbryje, kuris susiformavo subdukcijos proceso metu, vandenyninei Ramiojo vandenyno plokštei neriant po žemynine Šiaurės Amerikos plokšte. Kalną sudaro dvi viršūnės: pietinė, kuri yra aukštesnė bei šiaurinė, kurios aukštis – 5934 m. Kalno šlaitai iki 1500 m aukščio apaugę spygliuočiais, aukščiau plyti sniegynai ir ledynai.

Denalis pasižymi labai žema oro temperatūra. 2003 m. žiemą maždaug 5800 m aukštyje įkurta meteorologinė stotis užfiksavo rekordinę −59.7 °C temperatūrą. Žema temperatūra kalne išsilaiko net ir vasarą.