Empirizmas

Empirizmas (gr. empeiria 'patirtis') – pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Empirizmas teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik loginiais samprotavimais.

Skiriamas materialistinis empirizmas, kuris jutiminio pasaulio pagrindu laiko objektyviai egzistuojantį pasaulį, ir idealistinis empirizmas, neigiantis, jog patyrimo pagrindas yra objektyvus pasaulis, patyrimą laikantis tik jutimų visuma.^[1]

Žymesni su empirizmu susiję filosofai: David Hume, Francis Bacon, Thomas Hobbes, John Stuart Mill, John Locke.

Empirizmui priešingas yra racionalizmas.