Šilalė - Wikiwand

Remove ads

Šilalė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės, plynaukštėje tarp Žemaičių aukštumos ir Pajūrio žemumos. Šilalės rajono savivaldybės centras, Šilalės miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos ir Traksėdžio seniūnijos centras. Stovi dvi bažnyčios – Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1909 m.) ir Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčia. Veikia paštas, Šilalės viešoji biblioteka, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, miesto kapinės, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras.

Kitos reikšmės – Šilalė (reikšmės).

Daugiau informacijos Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ...

Remove ads

Etimologija

Šilalės vardas minimas nuo XVI a. pradžios (kaip Szylowka, taip pat kaip Garduva). Pavadinimas sudarytas iš bendrinio žodžio šila („šilas“) ir būdinga žemaitiška priesaga -alė (pvz., Žemalė, Kretingalė).^[4] Kadaise čia buvo dideli pušynai, žemaičių vadinami šilais.^[5]

Geografija

Pro miestą teka Lokysta (Jūros upės intakas) – ji teka vakarinėje dalyje. Per miestą iš rytų į vakarus teka Lokystos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Šilalės šiaurės rytuose yra pušynas. Už 9 km į šiaurę nuo einą automagistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda E85 Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis . Pagrindiniai keliai:

Remove ads

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Šilalės istorija.

Miestas įsikūręs vadinamosios žemaičių genties gyvenamajame areale. Rašytiniuose šaltiniuose Šilalė minima (kaip Szylowka) nuo XVI amžiaus pradžios. 1522 m. leistas kassavaitinis turgus, 1533 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo 1586 m. minimas prie Šilalės dvaro išaugęs Šilalės miestelis; 1660 m. jam suteikta prekybos privilegija.

XVIII–XX a. Šilalė priklausė Pilsudskių giminei (Šilalės dvaras – iki 1885 m.). 1806 m. Šilalėje iškilo evangelikų liuteronų bažnyčia (1852–1867 m. prie jos veikė parapinė mokykla). Didžiausi gaisrai miestelį siaubė 1829, 1833, 1840, 1916 ir 1938 m.

XIX a. pabaigoje Šilalė buvo miestelis ir dvaras Kauno gubernijos Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.^[6] 1895 m. į Šilalę iš Pajūrio atkelta Pajūrio valsčiaus valdyba.

Po II pasaulinio karo Šilalės apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės (1952 m. liepą atiteko Žemaičių apygardai) daliniai.

1952 m. sausio 31 d. Šilalės miesteliui suteiktas rajoninio pavaldumo miesto statusas. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas, parodų paviljonas.

2001 m. patvirtintas dar 1968 m. sukurtas, bet 1970 m. sovietų okupacinės valdžios uždraustas Šilalės herbas.

Daugiau informacijos Administracinis-teritorinis pavaldumas ...

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XII/XIII a.–XVIII a. pabaiga	Karšuvos valsčius
1895–1915 m.	Pajūrio valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1915 m.	?	Šilalės apskrities centras
1915 m.	?	Jocių apskritis
1915–1918 m.	?	Pajūrio apskritis
1918–1950 m.	Šilalės valsčiaus centras	Tauragės apskritis
1950–1952 m.	Šilalės apylinkės centras	Šilalės rajono centras	Klaipėdos sritis
1952–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šilalės apylinkės centras
1953–1995 m.
1995–2004 m.	Šilalės miesto seniūnija, Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras	Šilalės rajono savivaldybės centras	Tauragės apskritis
2004–	Šilalės miesto seniūnija, Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras, Traksėdžio seniūnijos centras

Remove ads

Gyventojai

Daugiau informacijos 1885 m.*, 1903 m.* ...

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*^[3]	1903 m.*^[2]	1923 m.^sur.^[7]	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.^[8]	1979 m.^sur.^[9]
990	1 502	1 058	1 972	2 995	4 100	4 242
1989 m.^sur.^[10]	2001 m.^sur.^[11]	2011 m.^sur.^[12]	2018 m.	2021 m.^sur.^[13]	-	-
6 308	6 281	5 492	4 917	4 729	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 492 žmonės:^[14]

Lietuviai – 99,02% (5438);
Rusai – 0,33% (18);
Kiti – 0,66% (36).

2001 m. gyveno 6 281 žmonės:^[15]

Lietuviai – 99,23% (6235);
Rusai – 0,37% (23);
Kiti – 0,37% (23).

Žymūs žmonės

Jonas Tartilavičius-Batakietis (?–1558) – 1525–1536 m. Šilalės klebonas, reformacijos pradininkas Žemaitijoje.
Samuel Mendelsohn (1850–1922) – Lietuvos žydų kilmės JAV rabinas.
Jadvyga Stanelytė (1878–1919) – mokytoja, visuomeninė veikėja, viena iš Lietuvos katalikių moterų draugijos kūrėjų.
Simonas Gaudėšius (1880–1942) – vaistininkas, visuomenės veikėjas.
Vytautas Jurgutis (1930–2013) – kompozitorius, pedagogas.
Antanas Damulis (1951–2020) – Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Nerijus Numavičius (g. 1967 m.) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
Julius Numavičius (g. 1973 m.) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
Vladas Numavičius (g. 1974 m.) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
Marijonas Petravičius (g. 1979 m.) – krepšininkas.
Jonas Elvikis (g. 1982 m.) – krepšininkas.
Ramūnas Navardauskas (g. 1988 m.) – Lietuvos dviratininkas, nacionalinis čempionas.
Martynas Jurgilas (g. 1989 m.) – lengvosios atletikos sprinteris.
Simona Kvederytė (g. 1990 m.) – Lietuvos radijo žurnalistė.
Lukas Lekavičius (g. 1994 m.) – krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Žalgiris“ klube.