Geldapė
miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Geldapė (arba Galdapė, Geldupė; lenk. Gołdap, vok. Goldap) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, 5 km nuo sienos su Kaliningrado sritimi. Geldapės pavieto ir Geldapės valsčiaus centras. 15,6 tūkst. gyventojų (2007 m.).
Remove ads
Etimologija
Geldapės vardas kildinamas nuo prūsiškų žodžių galdo („gelda“) ir ape („upė“).[1] Kraštotyrininkas Rimantas Matulis spėjo, kad senasis vietovardis buvęs Auksapiai, o jo šaknis vėliau suvokietinta („auksas“ vokiškai yra „Gold“).[2]
Geografija
Geldapė įsikūrusi Romintos girios pietvakariniame pakraštyje, prie Geldapės upės, (upės vardo pirminė reikšmė - Galdapė „giluma, -gilumas, loma, lomuota vietovė“), 2 km į pietvakarius nuo Geldapės ežero. Miestas pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Per miestą eina geležinkelis ir plentas į Luką bei bei kelias Seinai–Ungura. Į šiaurę nuo miesto yra Geldapės–Gumbinės Lenkijos–Kaliningrado srities sienos perėja.
Remove ads
Istorija
Geldapė yra sena sūduvių gyvenvietė, iki XIII a. su apylinkėmis buvo sūduvių Merūniškių žemės dalis. Nors 1260–1283 m. sūduviai atkakliai gynėsi nuo kryžiuočių, jų pilis galiausiai buvo užimta. Prie Geldapės išlikęs piliakalnis. 1570 m. gegužės 14 d. Geldapė gavo miesto teises. Priklausė Mažajai Lietuvai. Apie 1567 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, įkurta parapija. XVI a. aštuntame dešimtmetyje įsteigta pradžios mokykla, kurioje XIX a. – XX a. pirmoje pusėje 8 ar 9 mokytojai buvo lietuvininkų kilmės. Pamaldos laikytos lietuvių, lenkų (abiem iki XIX a. pab.) ir vokiečių kalbomis.
Daug Geldapės ir parapijos gyventojų, daugiausia lietuvininkų ir lenkų-mozūrų mirė per 1709–1711 m. Didįjį marą ir badą. Po jo per didžiąją kolonizaciją apsigyveno vokiečių, ypač zalcburgiečių, daugėjo junkerių dvarų. 1818–1945 m. Geldapė – Mažosios Lietuvos apskrities centras. XIX a. pradžioje tapo amatų ir prekybos centru, garsėjo midaus, alaus gamyba. Nuo XIX a. veikė berniukų ir mergaičių gimnazijos. Aukštesniojoje miesto mokykloje mokyta ir lietuvių kalba.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenė sugriovė apie 86 % miesto. Senamiestyje buvo didelė turgavietė, dvi evangelikų, liuteronų ir reformatų ir viena katalikų bažnyčios, sinagoga, rotušė, kelios įmonės. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonoji armija sugriovė apie 90 % miesto pastatų. 1945 m. atiteko Lenkijai. 1945–1975 m. ir nuo 1999 m. pavieto (apskrities) centras.[3]
Žymūs žmonės
Geldapėje gimė:
- 1692 m. Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas mokytojas Jokūbas Brodovskis
- 1828 m. Kuršių nerijos kopų želdintojas Wilhelmas Franzas Efa
- 1926 m. Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministras 1976–1982 m. Herbertas Erenbergas
1811–1822 m. superintendentu ir lietuviškų knygų cenzoriumi buvo lietuvių raštijos darbuotojas Jonas Gotfrydas Jordanas.
Ekonomika
Geldapė priklauso Suvalkų specialiajai ekonominei zonai. Yra nedidelės medžio apdirbimo, popieriaus, maisto, siuvimo pramonės įmonės, ketaus liejykla.
Sportas
- Geldapės „Rominta“ – futbolo klubas; rungtyniavo žemesniuose divizionuose.
Turizmas
Geldapė dėl greta esančios Romintos girios yra vienas pėsčiųjų ir dviračių turizmo centrų. Plėtojamas žiemos, vandens sportas. Miestas žinomas ir kaip kurortas, kuriame yra gydomieji mineraliniai vandenys, gydomasis purvas.
Išliko bažnyčios:
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Geldapė yra užmezgusi partnerystės ryšius:
Galerija
Geldapės centras
Geldapės centras
Parkas miesto centre
Geldapės centras
Geldapės Švč. Mergelės Marijos Motinos bažnyčia
Geldapės ežeras
Geldapės ežeras
.jpg)
Šaltiniai
Literatūra
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads