Islamo bendradarbiavimo organizacija

Islamo bendradarbiavimo organizacija (arab. منظمة التعاون الإسلامي = Munaẓẓamat al-Taʿāwun al-ʾIslāmī, angl. Organisation of Islamic Cooperation, OIC, pranc. Organisation de la coopération islamique, OCI), iki 2011 m. vadinta Islamo konferencijos organizacija – musulmoniškų valstybių tarptautinė organizacija, įkurta 1969 m. Rabate.^[1] Organizacijai priklauso 57 valstybės narės; 48 iš jų musulmonai sudaro gyventojų daugumą.^[2] 5 valstybės (Bosnija ir Hercegovina, Centrinės Afrikos Respublika, Tailandas, Rusija ir Šiaurės Kipras, pripažįstamas tik Turkijos) turi valstybės stebėtojos statusą.^[3]

Islamo bendradarbiavimo organizacija arab. منظمة التعاون الإسلامي angl. Organisation of Islamic Cooperation pranc. Organisation de la coopération islamique
Vėliava
Valstybės narės   Valstybės stebėtojos
Santrumpa	OIC, OCI
Įkurta	1969 m. rugsėjo 25 d. (1969-09-25)
Tipas	Tarptautinė organizacija
Būstinė	Džida, Saudo Arabija
Narystė	57 valstybės
Oficialios kalbos	Arabų, anglų, prancūzų
Gen. sekretorius	Hissein Brahim Taha
Tinklalapis	www.oic-oci.org

Islamo bendradarbiavimo organizacijos pastatas Džidoje

Organizacija skelbia esanti „bendras musulmonų pasaulio balsas“ ir siekia „apsaugoti ir ginti musulmonų pasaulio interesus, skatindama tarptautinę taiką ir harmoniją“.^[4]

Tikslai ir nuostatos

Tikslas – skatinti islamiškų valstybių politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius, derinti jų vykdomą politiką, kovoti su rasinės diskriminacijos ir kolonializmo apraiškomis, siekti tarptautinės taikos ir saugumo.^[5]

Organizacija teigia smerkianti tarptautinį terorizmą, yra kritiška Izraelio atžvilgiu (reikalauja pasitraukti iš okupuotų arabų žemių), nepritaria JAV politikai Artimuosiuose Rytuose, remia palestiniečių kovą ir pripažįsta jų teisę įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzale.^[5] Organizacija neatmeta Izraelio teisės egzistuoti ir palaiko konflikto dviejų valstybių sprendimą.^[6]

Struktūra

Islamo bendradarbiavimo organizacijos būstinė įsikūrusi Džidoje, Saudo Arabijoje.^[7] Aukščiausioji organizacijos institucija – Valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas (vyksta kas 3 metus). Vykdomosios institucijos: Užsienio reikalų ministrų konferencija (vyksta kasmet), nuolat veikiantis Generalinis sekretoriatas, Tarptautinis islamo teismas.^[5]

Narystė

Valstybė	Įstojimo data	Sostinė	Gyventojų[8]	Musulmonų (%)	Plotas (km2)
Valstybės narės
Afganistanas	1969 m.	Kabulas	&000000004114413300000041 144 133	99,7[9]	&0000000000652230000000652 230
Alžyras	1969 m.	Alžyras	&000000004584759900000045 847 599	97,9[10]	&00000000023817410000002 381 741
Čadas	1969 m.	Ndžamena	&000000001761617200000017 616 172	55,3[11]	&00000000012840000000001 284 000
Egiptas	1969 m.	Kairas	&0000000107206514000000107 206 514	94,9[12]	&00000000010024500000001 002 450
Gvinėja	1969 m.	Konakris	&000000001403329800000014 033 298	84,4[13]	&0000000000245857000000245 857
Indonezija	1969 m.	Džakarta	&0000000280813676000000280 813 676	87,2[14]	&00000000019045690000001 904 569
Iranas	1969 m.	Teheranas	&000000008670885000000086 708 850	99,5[15]	&00000000016481950000001 648 195
Jordanija	1969 m.	Amanas	&000000001045870100000010 458 701	97,2[16]	&000000000008934200000089 342
Kuveitas	1969 m.	Kuveitas	&00000000044299660000004 429 966	74,1[17]	&000000000001781800000017 818
Libanas	1969 m.	Beirutas	&00000000067484190000006 748 419	61,3[18]	&000000000001045200000010 452
Libija	1969 m.	Tripolis	&00000000071073480000007 107 348	96,6[19]	&00000000017595400000001 759 540
Malaizija	1969 m.	Kvala Lumpūras	&000000003341246800000033 412 468	63,7[20]	&0000000000330803000000330 803
Malis	1969 m.	Bamakas	&000000002172385500000021 723 855	94,4[21]	&00000000012401920000001 240 192
Mauritanija	1969 m.	Nuakšotas	&00000000049579320000004 957 932	99,1[22]	&00000000010307000000001 030 700
Marokas	1969 m.	Rabatas	&000000003801333500000038 013 335	99,9[23]	&0000000000446550000000446 550
Nigeris	1969 m.	Niamėjus	&000000001713870700000017 138 707	98,4[24]	&00000000012670000000001 267 000
Pakistanas	1969 m.	Islamabadas	&0000000207774520000000207 774 520	96,4[25]	&0000000000881912000000881 912
Palestina	1969 m.	Ramala	&00000000044205490000004 420 549	97,6[26]	&00000000000062200000006 220
Saudo Arabija	1969 m.	Rijadas	&000000002999427200000029 994 272	93,0[27]	&00000000021496900000002 149 690
Senegalas	1969 m.	Dakaras	&000000001287360100000012 873 601	96,4[28]	&0000000000196722000000196 722
Somalis	1969 m.	Mogadišas	&000000001080600000000010 806 000	99,8[29]	&0000000000637657000000637 657
Sudanas	1969 m.	Chartumas	&000000003728940600000037 289 406	90,7[30]	&00000000018860680000001 886 068
Tunisas	1969 m.	Tunisas	&000000001088650000000010 886 500	99,5[31]	&0000000000163610000000163 610
Turkija	1969 m.	Ankara	&000000007666786400000076 667 864	97,8[32]	&0000000000783562000000783 562
Jemenas	1969 m.	Sana	&000000002523500000000025 235 000	99,1[33]	&0000000000527968000000527 968
Bahreinas	1970 m.	Menama	&00000000012345710000001 234 571	70,3[34]	&0000000000000765000000765
Omanas	1970 m.	Maskatas	&00000000040200000000004 020 000	85,9[35]	&0000000000309500000000309 500
Kataras	1970 m.	Doha	&00000000021740350000002 174 035	67,7[36]	&000000000001158600000011 586
Sirija[a]	1970 m.	Damaskas	&000000002198700000000021 987 000	92,8[38]	&0000000000185180000000185 180
JAE	1971 m.	Abu Dabis	&00000000094460000000009 446 000	76,9[39]	&000000000008360000000083 600
Siera Leonė	1972 m.	Fritaunas	&00000000061902800000006 190 280	78,0[40]	&000000000007174000000071 740
Bangladešas	1974 m.	Daka	&0000000165158616000000165 158 616[41]	90,4[42]	&0000000000147570000000147 570
Gabonas	1974 m.	Librevilis	&00000000017110000000001 711 000	11,2[43]	&0000000000267668000000267 668
Gambija	1974 m.	Bandžulis	&00000000018824500000001 882 450	95,1[44]	&000000000001129500000011 295
Bisau Gvinėja	1974 m.	Bisau	&00000000017460000000001 746 000	45,1[45]	&000000000003612500000036 125
Uganda	1974 m.	Kampala	&000000004772995200000047 729 952	11,5[46]	&0000000000241550000000241 550
Burkina Fasas	1975 m.	Uagadugu	&000000002248912600000022 489 126	61,6[47]	&0000000000274200000000274 200
Kamerūnas	1975 m.	Jaundė	&000000003013573200000030 135 732	18,3[48]	&0000000000475442000000475 442
Komorai	1976 m.	Moronis	&0000000000850886000000850 886	98,3[49]	&00000000000022350000002 235
Irakas	1976 m.	Bagdadas	&000000004350000000000043 500 000	99,0[50]	&0000000000438317000000438 317
Maldyvai	1976 m.	Malė	&0000000000317280000000317 280	98,4[51]	&0000000000000300000000300
Džibutis	1978 m.	Džibutis	&0000000000886000000000886 000	96,9[52]	&000000000002320000000023 200
Beninas	1982 m.	Porto Novas	&00000000099880680000009 988 068	23,8[53]	&0000000000112622000000112 622
Brunėjus	1984 m.	Bandar Seri Begavanas	&0000000000393162000000393 162	75,1[54]	&00000000000057650000005 765
Nigerija	1986 m.	Abudža	&0000000206630269000000206 630 269	53,5[55]	&0000000000923768000000923 768
Azerbaidžanas	1991 m.	Baku	&00000000094771000000009 477 100	96,9[56]	&000000000008660000000086 600
Albanija	1992 m.	Tirana	&00000000028219770000002 821 977	56,7[57]	&000000000002874800000028 748
Kirgizija	1992 m.	Biškekas	&00000000059765700000005 976 570	88,0[58]	&0000000000199951000000199 951
Tadžikija	1992 m.	Dušanbė	&00000000088600000000008 860 000	96,7[59]	&0000000000143100000000143 100
Turkmėnija	1992 m.	Ašchabadas	&00000000056070000000005 607 000	93,0[60]	&0000000000488100000000488 100
Mozambikas	1994 m.	Maputas	&000000002370071500000023 700 715	18,0[61]	&0000000000801590000000801 590
Kazachstanas	1995 m.	Astana	&000000001724400000000017 244 000	70,4[62]	&00000000027249000000002 724 900
Uzbekija	1995 m.	Taškentas	&000000003349280000000033 492 800	96,7[63]	&0000000000447400000000447 400
Surinamas	1996 m.	Paramaribas	&0000000000534189000000534 189	15,2[64]	&0000000000163820000000163 820
Togas	1997 m.	Lomė	&00000000069930000000006 993 000	14,0[65]	&000000000005678500000056 785
Gajana	1998 m.	Džordžtaunas	&0000000000784894000000784 894	6,4[66]	&0000000000214969000000214 969
Dramblio Kaulo Krantas	2001 m.	Jamusukras	&000000002320200000000023 202 000	42,5[67]	&0000000000322463000000322 463
Valstybės stebėtojos
Bosnija ir Hercegovina	1994 m.	Sarajevas	&00000000047090000000004 709 000	8,5[68]	&0000000000622984000000622 984
CAR	1997 m.	Bangis	&00000000047090000000004 709 000	8,5[68]	&0000000000622984000000622 984
Tailandas	1998 m.	Bankokas	&000000006445670000000064 456 700	5,5[69]	&0000000000513120000000513 120
Rusija	2005 m.	Maskva	&0000000146048500000000146 048 500	10,0[70]	&000000001712524200000017 125 242
Šiaurės Kipras	1979 m.	Šiaurės Nikosija	&0000000000382836000000382 836[71]	99[72]	&00000000000033550000003 355

1. 2012–2025 m. Sirijos narystė buvo sustabdyta dėl pilietinio karo.^[37]