Juodbalių karjeras

Juodbalių karjeras, taip pat Juodbalio karjeras – neveikiantis karjeras, esantis Anykščių rajono šiauriniame krašte, Ramuldavos girioje, 9 km į šiaurės rytus nuo Anykščių, išsidėstęs ištuštėjusių Smalinos ir Pavarių kaimų dalyse, vienas iš didžiausių smėlio karjerų Lietuvoje.^[1] Iki buvusio Juodbalos kaimo veda specialiai pastatytas kelias  1226  Sedeikiai–Juodbalio karjeras . Patenka į Šimonių girios biosferos poligono teritoriją. Susidaręs apie 12,5 ha dydžio vandens telkinys.^[2]

Apleista bazė, 2020 m.

Juodbalių karjeras 2007 m.

Įvažiavimas į Kupiškio plytų gamyklos Juodbalių karjerą
55°36′53″š. pl. 25°09′15″r. ilg.
Vieta	Anykščių raj., Smalina
Statusas	neveikia
Kasyklos tipas	atvira kasykla
Depozitas atrastas	1983 m.
Eksploatacijos pabaiga	XX a. pr.
Savininkas	UAB „Kupiškio plytų gamykla“

Istorija

1989 m. į smėlio-žvyro karjerą per mišką buvo nutiestas naujas, dviejų eismo juostų asfaltuotas kelias, jo ruože per Šventąją pastatytas gelžbetoninis Sedeikių tiltas. Trasa buvo skirta aptarnauti Kupiškyje veikiančią silikatinių plytų ir blokelių gamyklą, į kurią buvo vežami dideli kiekiai karjero iškasenų. XXI a. pradžioje baigus karjero eksploatavimą, kelias liko mažai naudojamas.^[3][4]

2014 m. duomenimis,^[5] buvo planuojama 5 metus naudoti naują Juodbalių smėlio telkinio dalį, kurioje naudingų iškasenų ištekliai detaliai išžvalgyti ir patvirtinti 1983 m. UAB „Kupiškio plytų gamykla“ veiklą vykdė 52,4 ha kasybos sklype, kuriam Lietuvos geologijos tarnyba leidimą išdavė 2013 m. rugsėjo 20 d. Planuojamoje naudoti telkinio dalyje, apimančioje 13,8 ha, smėlio ištekliai sudarė apie 587 tūkst. m³, iš kurių apie 78 tūkst. m³ buvo vandens telkinio dugne. Planuojamo sklypo paviršius buvo pažeistas ankstesnių kasybos darbų. Naudingojo sluoksnio storis sausumoje buvo vidutiniškai 6,1 m, vandenyje – 1,4 m. Iškastą žaliavą numatyta transportuoti 29 km atstumu automobilių keliu į gamyklą Kupiškyje.

Karjere veikė žemsiurbė, smėlio-vandens mišinio (pulpos) padavimo vamzdynai, smėlio sausinimo drenažinė sistema, kasimo, pakrovimo ir kiti mechanizmai. Šalia karjero buvo išdėstyti iškasto smėlio sausinimo sandėliai (kaupai), veikė gamybinė bazė (mechaninės dirbtuvės, kuro sandėlis, 35 kV elektros įtampos transformatorinė pastotė, vandens gręžinys su bokštu, kiti ūkiniai statiniai).^[6]

Kasyba

Karjere yra iškastinis vandens telkinys, susidaręs iš jo dugno su specialia technika siurbiant smėlį. Tam naudojama plaukiojanti barža, kuri iš vandens telkinio dugno siurbia smėlį kartu su vandeniu, apie 0,8 m skersmens vamzdžiais smėlio ir vandens mišinys transportuojamas į krantą, smėlis kartu su vandeniu krante krenta ant žemės iš 30 m aukščio vertikaliai stovinčio vamzdžio, vanduo Beržuonos upe nuteka į Šventąją.^[7]