Karjeras

Karjeras (pranc. carrière – „akmens skaldykla“) – kasyklos tipas, kur atviruoju būdu kasamos naudingosios iškasenos, vykdomas atviras negiliai esančių iškasenų eksploatavimas.^[1] Karjeruose kasamos akmens anglys, rūdos, granitas, bazaltas, gabras, durpės, klintys, smiltainiai, skalūnai, smėlis, molis, žvyras. Pagal naudingųjų iškasenų slūgsojimo vietą karjerai skirstomi į kalnų ir kalvų, lygumų, upių, ežerų, jūrų. Kalnų ir kalvų karjeruose naudingos iškasenos slūgso kalnų bei kalvų šlaituose, joms gabenti į perdirbimo įmones naudojamasi natūraliu nuolydžiu. Lygumų karjeruose naudingos iškasenos slūgso žemiau vietovės lygio, o upių, ežerų, ar jūrų karjeruose – krantuose, seklumose, arba dugne, po vandeniu.

Vario rūdos karjeras Čilėje

Kurklių karjeras, kur kasamas žvyras, smėlis

Istorija

Karjeruose naudingosios iškasenos buvo kasamos jau akmens amžiuje. Antikoje taip buvo išgaunamas marmuras, klintis, kitos iškasenos. Kasama buvo rankiniu būdu primityviais įrankiais, naudojamas rankinis ir arklių transportas. Nuo XIX a. pradėtos įdiegti mechaninės kasimo priemonės.^[2]

Lietuva

Kai kurie Lietuvoje esantys karjerai:

• Klinčių: Karpėnų (Karpėnų k., Akmenės rajonas);
• Dolomito: Petrašiūnų (Petrašiūnų k., Pakruojo rajonas);
• Smėlio ir žvyro: Gariūnų (Vilniaus miestas), Jurbarko, Kryžkalnio (Lygių k., Raseinių rajonas), Pagirių (Pagirių k., Vilniaus rajonas), Trakų (Senieji Trakai, Trakų rajonas), Margio (Kapciškio k., Trakų rajonas) Rizgonių (Rizgonių k., Jonavos rajonas), Kviesų, Šventininkų (Šventininkų k., Trakų rajonas), Radiškio, Bartonių-2, Kurklių, Poškų (Poškų k., Klaipėdos rajonas), Zatyšių, Zujūnų (Zujūnų k., Vilniaus rajonas), Verknionių, Gudikių, Nauktų, Verknionių, Naikių (Naikių k., Mažeikių rajonas), Babėnų (Babėnai, Kėdainių miestas), Juodbalos (Anykščių rajonas);
• Molio: Šaltiškių (Šaltiškių k., Akmenės rajonas) Didžiasalio, Neveronių.