Kuara

Kuara, Kisiga arba Ku'ara (dabar Tell al-Lahm archeologinė vietovė) – senovės Šumero miestas, buvęs dešiniajame Eufrato krante, ties jo žiotimis, apytikriai 30 km į pietryčius nuo Uruko.^[1] Pasak Šumero karalių sąrašo, čia buvo Dumuzido Žvejo, legendinio Uruko karaliaus, namai.^[2]

Vietinė Kuaros dievybė buvo Nergalas (šumerų Meslamtaea).^[3] Šumerų mitologijoje Kuara laikyta dievo Asarluhio, Enkio sūnaus, gimimo vieta; vėliau Asarluhis imtas tapatinti su Marduku. Teigiama, jog miestas buvo Marduko ir Ninehamos kulto centras.^[4][5] Kuara, skirtingai nei daugelis Mesopotamijos miestų, nėra minima Biblijoje.^[3]

Kuara buvo įkurta ~2500 m. pr. m. e., ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu. Iš pradžių tai buvo Dilmuno uostas Persijos įlankoje.^[6] 709 m. pr. m. e. asirų valdovas Sargonas II siekė paimti nelaisvėn Marduk-apal-idiną II, kuris, mėgindamas išsigelbėti, pasitraukė į Kuarą. Asirų pajėgos apsiautė ir sugriovė Kuaros miestą.^[7][8]

Archeologinė vietovė sudaryta iš dviejų nedidelių kalvų arba telių, apsuptų keleto mažesnių gūbrių, jie išsidėstę greta išdžiūvusios Eufrato upės vagos. Miestą pirmąkart 1855 m. kasinėjo archeologas J. E. Taylor, tačiau kasinėjimai tetruko keletą dienų. Jis aptiko plytų su įrašais ir dantiraščio lentelę.^[9][10] 1918 m. čia naujus kasinėjimus trumpam atliko Reginald Campbell Thompson.^[11]