Kuliai

Kuliai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, į rytus nuo kelio  166  Plungė–Vėžaičiai  kuris prie miestelio kertasi su keliu Dauginčiai–Rietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra paštas (LT-90024).

Kitos reikšmės – Kuliai (reikšmės).

Kuliai
[[Vaizdas:Kuliai20100912.jpg|{{#if:|270px]] Miestelis iš paukščio skrydžio
Kuliai
55.806°š. pl. 21.654°r. ilg. / 55.806; 21.654 (Kuliai)
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija	Kulių seniūnija
Gyventojai (2021)	526
Plotas	1,34 km²
Vietovardžio kirčiavimas [1] (4 kirčiuotė) Vardininkas: Kuliaĩ Kilmininkas: Kulių̃ Naudininkas: Kuliáms Galininkas: Kuliùs Įnagininkas: Kuliaĩs Vietininkas: Kuliuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Куле[2]
Vikiteka	Kuliai

Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.

Kulių krašto muziejus

Koplytėlė centre, šalia muziejaus

Etimologija

Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:

1. Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota;^[3]
2. Kulis (juodadarbis) – Kuliuose Viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.

Geografija

Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės (kuri į rytus patvenkta) krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.

Istorija

Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1955 m. vidurinė mokykla, nuo 2015 m. Kulių gimnazija.

Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 1861–1950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 1898–1901 m. gyveno Kuliuose. XIX a. pabaigoje Kuliai buvo Telšių apskrities miestelis.^[4] 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.

1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 1951–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka, 1955 m. lopšelis-darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija.^[5]

2008 m. patvirtintas Kulių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Kulių valsčiaus centras	Telšių apskritis
1915–1947 m.		Kretingos apskritis
1947–1950 m.		Plungės apskritis
1950–1995 m.	Kulių apylinkės centras	Plungės rajonas
1995–	Kulių seniūnijos centras	Plungės rajono savivaldybė

Architektūra

Miestelio planas linijinis. Svarbiausi statiniai:

• Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
• Šventoriaus vartai
• Medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia
• Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
• Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
• Kapinėse: Kulių kapinių koplyčia – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
• Bažnyčios šventoriuje – Juozo Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras
• Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė

Kultūra

1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. Yra kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audronius Gulbinskai).^[6] Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.

Nuo 2007 metų Kuliuose organizuojamas tarptautinis profesionalaus meno ir kultūros Sofijos festivalis, pavadintas Kuliuose svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, politikės, visuomenės veikėjos ir pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu.

Kuliai istoriškai garsėja savo švietėjiška knygnešių veikla. Jau XIX a. pr. čia veikė parapinės mokyklos. Kunigas K. Skrodskis pasiekė, kad parapijoje neliko nemokančių skaityti. Kunigaujant čia Vaižgantui, Kuliai tapo slapto lietuvių veikimo ir knygnešių centru, čia jis pradėjo leisti žurnalą inteligentams „Žinyčia“.

Gyventojai

1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m.	1865 m.*[2]	1866 m.	1897 m.sur.	1902 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1978 m.[10]
187	134	196	615	650	231	525	687
1979 m.sur.[11]	1985 m.[12]	1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2005 m.	2011 m.sur.[15]	2021 m.sur.[16]	-
797	734	797	704	750	625	526	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Šiame miestelyje augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). 1898–1901 m. čia kunigavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933).

Kuliuose gimė:

• Joselis Kaganeumanas (1886–1969) – rabinas, mokytojas, Lietuvos II Seimo narys.
• Nosson Meir Wachtfogel (1910–1998) – rabinas.
• Vidmantas Puplauskis (1940–2022) – žurnalistas, scenaristas, režisierius.
• Juozas Vičius (1955–2012) – politinis bei visuomenės veikėjas.
• Liudvikas Jakimavičius (1959–2022) – rašytojas.

Galerija

• 
  Kulių kapinių XIX a. pab. - XX a. pr. koplytėlė^[17]
• 
  Troba apsamanojusiu stogu centre
• 
  Riboženklis įvažiuojant iš Kumžaičių
• 
  Mažosios architektūros objektai parke prie muziejaus