Virbalis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Virbalis – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio, pakeliui į Kybartus ( A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas ). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Urbanistikos paminklas. Stovi Virbalio šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia, šv. Florijono paminklas (atidengtas 2024 m.), veikia Virbalio vidurinė mokykla, biblioteka, paštas, 2 parkai, skveras.
Remove ads
Etimologija
Virbalio vardas minimas nuo 1559 m. Iki XVIII a. buvo žinomas kaip Naujoji Valia (arba Nova Volia, lenk. Nowa Wola), nors kartu buvo minimas ir Virbalis. Pavadinimas tikriausiai yra kilęs nuo pavardės Virbalis.[5] Lenkai ir rusai miestą vadino Veržbolovu.
Istorija


Virbalis ėmė kurtis XVI a. pradžioje, po to kai 1422 m. Melno sutartimi buvo nustatyta vakarinė Lietuvos siena ir visu pasieniu imta steigti gyvenvietes (visų pirma sargų). Miestelis pirmą kartą minimas 1529 ar 1536 m. Vietovė minima 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąraše. Miestelis 1558–1560 m. buvo išmatuotas (apie matavimo rezultatus rašoma Ldk Žygimantas Augustas savo pranešime). Karalienės Bonos laiškuose miestelis vadinamas Naująja Valia ir atspindėjo jos pastangas kolonizuoti Paprūsę. Karalienė Bona rūpinosi Virbalio gerove – susisiekimu, prekyba. 1593 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.
1655 m. rugpjūčio 23 d. švedai su Jonušu Radvila sudarė Virbalio konfederaciją, kurios tikslas buvo ginti ATR karalių Joną Kazimierą Vazą. XVII–XVIII a. svarbus religinio ir kultūrinio gyvenimo židinys. 1795 m. atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai.
Apie 1860 m. pro Virbalį nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Prūsiją. Virbalio aukščiausios klasės geležinkelio stotis buvo pastatyta už kelių kilometrų, prie pat valstybės sienos su Vokietija – dabartiniuose Kybartuose. Stotyje stovėjo garvežys carui vežioti po Rusiją (kadangi tai buvo imperijos pasienis). XIX a. pabaigoje Virbalis buvo miestas Vilkaviškio apskrityje.[6]
1924 m. ruožu Vilkaviškis-Marijampolė atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje autobusų susisiekimo linija. 1941 m. įkurta biblioteka. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
1993 m. patvirtintas naujasis Virbalio herbas. 2024 m. atidengtas šv. Florijono paminklas.[7]
Remove ads
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 4018 žmonės: |
2001 m. gyveno 1351 žmonės:
|
2011 m. gyveno 1095 žmonės:
|
Žymūs žmonės
- Jurbarko ir Virbalio inventoriaus surašymas 1562 m. byloja, kad kažkur Virbalio apylinkėse žemes turėjo Ragainės parapijos liuteronų kunigas Martynas Mažvydas (~1510–1563)
- Mikalojus Pranciškus Rekošas (1832–1911) – fabrikantas
- Vasilijus Matė (1856–1917) – rusų dailininkas
- Pranas Eidukevičius (1869–1926) – partinis veikėjas
- Solomon Blumgarten (1870–1927) - Lietuvos žydų kilmės JAV poetas, vertėjas rašęs Jidiš kalba
- Bernardas Judzentavičius (1878–1932) Virbalio geležinkelio stoties viršininkas
- Archibald Jacob Freiman (1880–1944) – žydų kilmės Kanados verslininkas ir sionistas
- Alexei von Lampe (1885–1967) – baltagvardiečių armijos generolas
- Borisas Arvatovas (1896–1940) – meno, literatūros ir kino kritikas
- Jurijus Arvatovas (1898–1937) – karo lakūnas
- Vladas Jakovickas (1898–1949) – inžinierius elektrotechnikas
- Vincas Balickas (1904–1996) – ekonomistas, Lietuvos diplomatas
- Albinas Karalius (1910–1946) – karininkas, rezistentas
- Bronius Vaitkevičius (1926–2002) – istorikas, redaktorius
- Vytautas Eidukaitis (g. 1948) – karo lakūnas, pulkininkas
- Vytautas Girnius (g. 1959) – lengvaatletis
- Nikolajus Mačiulskis (1903–?) – inžinierius, architektas
Remove ads
Šaltiniai
Literatūra
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads