Mars Pathfinder

Mars Pathfinder – NASA kosminis aparatas, skirtas Marso tyrimams.^[1] Paleistas 1996 m. gruodžio 4 „Delta II“ raketa. Savo kelionės metu aparatas 4 kartus koregavo skrydžio trajektoriją: sausio 10, vasario 3, gegužės 6 ir birželio 25 d. Po septynių mėnesių kelionės, 1997 m. liepos 4 d. jis nusileido Marse, Arėjo slėnyje (Ares Vallis), kuriuo senovėje iš Chrizo lygumos (Chryse Planitia) tekėjo upė. „Mars Pathfinder“ savo viduje turėjo ir nusileidęs išleido mažą marsaeigį „Sojourner“, kuris turėjo atlikti daugybę tyrimų Marso paviršiuje.

„Sojourner“ užpakalinė dalis su alfa-protonų rentgeno spektrometru

Mars Pathfinder
Organizacija:	NASA
Misijos tikslas:	Marsas
Misijos tipas:	nusileidimas, marsaeigis
Paleidimo data:	1996 m. gruodžio 4 d.
Paleidimo įrenginys:	raketa-nešėja Delta II
Masė:	870 kg
Misijos rezultatas:	sėkminga

„Mars Pathfinder“ buvo įdiegta daug prietaisų Marso atmosferos, klimato, geologijos, akmenų ir dirvožemio tyrimams. NASA kurdama šį erdvėlaivį vadovavosi šūkiu: „pigiau, greičiau ir geriau“. Šis projektas gali būti pagirtas už labai įvairių technologijų panaudojimą „vienoje vietoje“ ir už neįtikėtinai mažą kainą.

Ši misija, neskaitant visų ankstesnių, yra svarbiausia nuo „Viking“ programos laikų („Viking 1“ ir „Viking 2“) ir pirma misija, kurios metu į kitą planetą nusiųstas nuotoliniu būdu valdomas visureigis.

Nusileidimo vieta

Nusileidimo vieta buvo Šiaurės pusrutulyje Arėjo slėnyje, vienoje iš labiausiai akmenuotų vietovių Marse. Ji pasirinkta manant, kad tai viena saugiausių vietų nusileidimui. Po nusileidimo ši vieta praminta „Carl Sagan Memorial Station“.

Nusileidimo procesas

„Mars Pathfinder“ naudojo naujausius tiesioginio nusileidimo į Marsą metodus: viršgarsinį parašiutą, kieto kuro reaktyvinio stabdymo sistemą bei oro pagalves.

Misija

„Mars Pathfinder“ paleistas 1996 m. gruodžio 4 d.

Aparatas palaikė ryšį su marsaeigiu, leisdamas jam veikti nepriklausomai nuo zondo. Marsaeigis buvo valdomas nuotoliniu būdu, bet taip pat turėjo vidinę kamerą ir lazerinę kliūčių aptikimo sistemą, kuri leido jam lengviau judėti paviršiumi.

Savarankiškai judantis robotas leido tyrinėtojų komandai išanalizuoti daugiau Marso uolienų ir dirvos pavyzdžių. Nuo jo nusileidimo 1997 m. birželio 4 d. iki paskutinio duomenų perdavimo 1997 m. rugsėjo 27 d. „Mars Pathfinder“ padarė ~17 000 nuotraukų (iš jų apie 500 iš marsaeigio), atliko daugiau nei 15 uolienų ir dirvos cheminių analizių.

Misijos tikslai

• Įrodyti, kad įmanoma pagaminti kosminį aparatą „greičiau, geriau ir pigiau“ (per trejus metus ir už 150 milijonų JAV dolerių),
• parodyti, kad įmanoma siųsti mokslinius aparatus į kitas planetas, naudojant paprastas sistemas, ir penkis kartus pigiau nei „Viking“ misijoje.

Techninė įranga

„Mars Pathfinder“ iš kosmoso – „Mars Reconnaissance Orbiter HiRISE“.

„Mars Pathfinder“ (zondas):

1. vaizdo kameros – „Imager for Mars Pathfinder“ (su magnetometru ir anemometru),
2. atmosferiniai ir meteorologiniai jutikliai.

„Sojourner“ (marsaeigis):

1. trys vaizdo kameros (dvi priekinės juodai/balto, viena užpakalinė spalvoto vaizdo),
2. lazerinė kliūčių aptikimo sistema,
3. alfa protonų rentgeno spindulių Spektrometras,
4. ratų nusidėvėjimo eksperimentas (panaudojant įvairių medžiagų dangas),
5. dulkių nusėdimo eksperimentai,
6. akselerometrai.

Moksliniai uždaviniai

• Paviršiaus morfologijos ir geologijos tyrimai,
• paviršiaus petrologija ir geochemija,
• magnetinių ir mechaninių paviršiaus savybių tyrimas,
• atmosferos sudėties tyrimas, dienos ir nakties meteorologinių būsenų tyrimas,
• Marso sukimosi ir orbitinio judėjimo dinamikos tyrimas.

„Sojourner“

Marsaeigis „Sojourner“ atlieka alfa-protonų rentgeno tyrimus su „Yogi Rock“ (NASA)

„Sojourner“ (angl. Sojourner) yra šešiaratis marsaeigis aparatas, tyręs Marso paviršių. Tai − 65 cm ilgio, 48 cm pločio ir 30 cm aukščio aparatas su ratukais. Jo masė siekia 10,6 kg. Jis gali nuvažiuoti 500 m atstumą ir važiuoti 1 cm/s maksimaliu greičiu. Aparatui reikalingą energiją tiekia 83 Saulės baterijos. Į Žemę jis išsiuntė 550 nuotraukų, taip pat analizuojama cheminė Marso grunto sudėtis.

Aparatas pavadintas Sojourner Truth, XIX a. JAV abolicionistės ir kovotojos už moterų teises, vardu.