Rugsėjo 27

Rugsėjo 27 yra 270-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 271-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 95 dienos.

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30
2025

Informacija

Šventės

• Pasaulinė turizmo diena;
• Pasaulinė širdies diena;
• Pasaulinė kurčiųjų diena;
• Lietuvos socialinių darbuotojų diena;
• Utenos diena.

Vardadieniai

Damijonas – Kovaldas − Vincentas − Adalbertas – Daugilė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1422 – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija sudarė su Kryžiuočių ordinu Melno taikos sutartį. Karų su Kryžiuočių ordinu pabaiga.

Gimimo dienos

• 1533 m. – Steponas Batoras, Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite (m. 1586 m.).
• 1870 m. – Vilius Gaigalaitis, Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius (m. 1945 m.).
• 1890 m. – Stasys Girdvainis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (m. 1970 m.).
• 1894 m. – Petras Genys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1969 m.).
• 1906 m. – Teodora Liaugaudaitė-Mačiulienė, aktorė.
• 1910 m.:
  • Leonas Bičkauskas-Gentvila, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2003 m.).
  • Vaclovas Ivanauskas, aktorius (m. 1982 m.).
• 1911 m. – Pranas Alšėnas-Ališauskas, Lietuvos ir Kanados žurnalistas, rašytojas (m. 1986 m.).
• 1919 m. – Emilija Daktaravičienė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1931 m. – Stasys Juščius, choro dirigentas ir pedagogas (m. 2015 m.).
• 1932 m. – Domas (Domijonas) Šniukas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
• 1933 m. – Juozas Šiupšinskas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2020 m.).
• 1935 m.:
  • Irena Kazlauskaitė – Vabalienė (Norvaišienė), lietuvių kino dailininkė, rūbų modeliuotoja. Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė.
  • Nijolė Jautakienė-Stankutė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1938 m.:
  • Henrikas Tamulis, Lietuvos ir Kauno politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė, istorikė, prozininkė, poetė, eseistė (m. 2000 m.).
• 1939 m. – Vitalija Bartkuvienė, lietuvių dailininkė tekstilininkė (m. 1996 m.).
• 1942 m. – Doloresa Kazragytė, aktorė, rašytoja.
• 1943 m. – Leokadija Januškienė-Olšauskaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1948 m. – Vaclovas Krutinis, Lietuvos skulptorius, visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Petras Sutkus, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1950 m.:
  • Aldona Ruseckaitė, Lietuvos poetė, prozininkė, muziejininkė.
  • Sigina Basevičienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1951 m. – Algis Zaboras, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1963 m. – Laimutė Misiukevičienė, Lietuvos kooperacijos ir politinė veikėja.
• 1964 m.:
  • Artūras Pugačiauskas, prodiuseris, garso režisierius. Pripažintas geriausiu „Bravo 2004“ muzikos prodiuseriu.
  • Liveta Kazlauskienė-Paulauskaitė, estrados dainininkė, Lietuvos ir Kauno rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Valentinas Tamulis, Lietuvos ir Kėdainių rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Algis Jankauskas, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia vidurio gynėjo pozicijoje.
• 1989 m. – Donatas Čižauskas, Lietuvos dainininkas (m. 2023 m.).^[1][2]

Mirtys

• 1612 m. – Petras Skarga, SJ, LDK visuomenės veikėjas, jėzuitas, hagiografas, rašytojas, polemikas, teologas, kontrreformacijos kovotojas (g. 1536 m.).
• 1887 m. – Mikalojus Akelaitis, iškilus lietuvių kultūros veikėjas, prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas (g. 1829 m.).
• 1889 m. – Serafinas Laurynas Kušeliauskas, Lietuvos vertėjas, leidėjas, knygnešys (g. 1820 m.).
• 1897 m. – Silvestras Gimžauskas, kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinomas (g. 1845 m.).
• 1898 m. – Juozapas Lideikis, kunigas, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1858 m.).
• 1942 m. – Jonas Smilgevičius, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas (g. 1870 m.).
• 1943 m. – Kleopas Vytautas Michalauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas leitenantas (g. 1890 m.).
• 1954 m. – Martynas Masalskis, Lietuvos vargonų meistras (g. 1858 m.).
• 1971 m. – Petras Povilas Daužvardis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, diplomatas, teisės daktaras (g. 1895 m.).
• 1999 m. – Bronius Krikštopaitis, Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas (g. 1902 m.).
• 2002 m. – Danutė Gobytė-Daunorienė, Lietuvos dailininkė keramikė (g. 1931 m.).
• 2005 m. – Juozas Vincentas Danys, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius (g. 1924 m.).
• 2008 m. – Vytautas Kazlauskas, Lietuvos katalikų kunigas, monsinjoras (1980 m.), habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos mokslų daktaras (1950 m.) (g. 1919 m.).
• 2017 m. – Vytautas Jarutis, lietuvių kalvis, tautodailininkas (g. 1936 m.).
• 2022 m.:
  • Antanas Braždys, lietuvių kilmės Didžiosios Britanijos skulptorius (g. 1939 m.).^[3]
  • Gediminas Paviržis, inžinierius kelininkas, Lietuvos, Vilniaus miesto ir rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).^[4]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1529 – Suleimano Gražiojo vadovaujami Osmanai pradėjo Pirmąją Vienos apsiaustį.
• 1825 – Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis.
• 1940 – Antrasis pasaulinis karas: Adolfo Hitlerio iniciatyva sudarytas Japonijos, Italijos ir Vokietijos Trišalis paktas.
• 1961 – Sirijoje įvykdytas karinis perversmas, po kurio panaikinta su Egiptu sudaryta Jungtinė Arabų Respublika.
• 1977 – pradėjo veikti Černobylio atominė elektrinė.
• 1983 – Richard Stallman praneša apie GNU projektą.
• 1996 – „Talibanas“ užėmė Kabulą, talibai pradėjo dominuoti Afganistane.^[5]
• 1998 – sukurta paieškos sistema Google.

Gimimo dienos

• 1601 m. – Liudvikas XIII, Prancūzijos ir Navaros karalius iš Burbonų dinastijos, valdęs 1610–1643 m (m. 1643 m.).
• 1783 m. – Agustín Cosme Damián de Iturbide y Arámburu, Meksikos karvedys, diktatorius, politikas, Meksikos imperatorius. Po laimėto karo su Ispanija pasiskelbė imperatoriumi, valdė nuo 1822 m. gegužės 19 d. iki 1823 m. kovo 19 d (m. 1824 m.).
• 1854 m. – Izidorius Brensonas, latvių medikas ir antropologas (m. 1928 m.).
• 1871 m. – Grazija Deledda, italų rašytoja, 1926 m. apdovanota Nobelio literatūros premija (m. 1936 m.).
• 1920 m. – Carlo Alberto Dalla Chiesa, Italijos karabinierių generolas, pagarsėjęs sėkminga kova su teroristinėmis Raudonųjų Brigadų grupuotėmis (m. 1982 m.).
• 1931 m. – Freddy Quinn, austrų dainininkas ir aktorius.
• 1932 m. – Oliver Eaton Williamson, 2009 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6].
• 1933 m. – Lina Medina, jauniausia žinoma motina medicinos istorijoje, pagimdžiusi būdama 5 metų, septynių mėnesių ir 21 dienos.
• 1947 m. – Dirk Nicolaas Advocaat, Nyderlandų futbolininkas, futbolo treneris.
• 1949 m. – Jahn Teigen, Norvegijos dainininkas (m. 2020 m.).
• 1954 m. – Laris Volas, profesionalus programuotojas, hakeris, geriausiai žinomas kaip Perl programavimo kalbos kūrėjas. Kadangi Laris Volas yra profesionalus kalbininkas, jis savo žinias galėjo pritaikyti kuriant Perl programavimo kalbą.
• 1970 m. – Jens Sven-Örjan Andersson, švedų glamroko grupės The Ark klavišininkas.
• 1972 m.:
  • Gwyneth Kate Paltrow, amerikiečių aktorė.
  • Lhasa de Sela, taip pat žinoma kaip Lhasa, iš Jungtinių Amerikos Valstijų kilusi dainininkė ir dainų autorė, augusi Meksikoje ir JAV, o vėliau gyvenusi Kanadoje ir Prancūzijoje (m. 2010 m.).
• 1973 m. – Vratislav Lokvenc, futbolininkas, buvęs Čekijos rinktinės puolėjas.
• 1976 m. – Frančeskas Totis, italų futbolininkas, Italijos rinktinės ir A.S. Roma klubo puolėjas.
• 1978 m. – Ani Lorak, Ukrainos dainininkė.
• 1982 m.:
  • Esau Kanjenda, Malavio futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Tai žymiausias dabartinių laikų Malavio futbolininkas, ir vienas iš nedaugelio, rungtyniaujančių Europoje.
  • Fabián Larry Estoyanoff Poggio, futbolininkas, Urugvajaus rinktinės ir C.A. Peñarol klubo saugas.
  • Dwayne Michael Carter, amerikiečių reperis, dainų autorius, aktorius.
• 1984 m. – Avril Ramona Lavigne, Kanados roko atlikėja, dainų rašytoja ir aktorė.

Mirtys

• 1590 m. – Urbonas VII, 228-asis popiežius, vadovavęs katalikų bažnyčiai nuo 1590 m. rugsėjo 15 d. iki 27 d. Tai trumpiausiai per visą istoriją pontifikavęs popiežius (jeigu Steponą II laikytume popiežiumi, tai Urbono VII pontifikavimas būtų antras pagal trumpumą, tačiau nuo 1961 m. Steponas II nebelaikomas popiežiumi, nes juo taip ir nebuvo įšventintas) (g. 1521 m.).
• 1700 m. – Inocentas XII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1691 iki 1700 m (g. 1615 m.).
• 1917 m. – Edgaras Dega, prancūzų menininkas, žymus savo tapybos, skulptūros, graviravimo ir piešimo kūriniais (g. 1834 m.).
• 1940 m.:
  • Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (g. 1857 m.).
  • Valteris Benjaminas, žydų kilmės Vokietijos filosofas, literatūros kritikas, fotografijos istorikas, estetikos tyrinėtojas. Marksizmą savitai perpynė su žydų misticizmo dvasia. Priskiriamas Frankfurto mokyklai meno sociologijos srityje (g. 1892 m.).
• 1986 m. – Cliff Burton, amerikiečių muzikantas (Metallica)^[8] (g. 1962 m.).
• 1996 m. – Muhamedas Nadžibula, Afganistano prezidentas 1986−92 m. (g. 1947 m.).^[9]
• 2007 m. – Kendži Nagai, japonų fotožurnalistas, nušautas Mianmare per protestus, nukreiptus prieš Mianmaro valdžią (g. 1957 m.).
• 2022 m. – Borisas Moisejevas, Rusijos šokėjas, dainininkas (g. 1954 m.).^[10]
• 2023 m. – Maiklas Gembonas, airių kilmės Jungtinės Karalystės televizijos, kino ir teatro aktorius (g. 1940 m.).^[11]
• 2024 m. – Megė Smit, britų kino, televizijos ir scenos aktorė (g. 1934 m.).^[12]