Mykolas VIII Paleologas

Mykolas VIII Komninas Paleologas (gr. Μιχαὴλ Η' Δούκας Κομνηνός Παλαιολόγος, Michael VIII Dukas Komnenos Palaiologos, apie 1224 m. Nikėja – 1282 m. gruodžio 11 d. Trakija) – Nikėjos imperatorius 1259–1261 m. ir Bizantijos imperatorius 1261–1282 m.

Mykolas VIII Paleologas
Paleologų dinastija
Gimė	apie 1224 m. Nikėja
Mirė	1282 m. gruodžio 11 d. Trakija
Tėvas	Andronikas Dukas Komninas Paleologas
Sutuoktinis (-ė)	Teodora Doukaina Vatacina
Vaikai	Manuelis Paleologas Andronikas II Paleologas Konstantinas Paleologas Irena Paleologina Ana Paleologina Eudokija Paleologina Teodora Paleologina Eufrozinė Paleologina Marija Paleologina
Bizantijos imperatorius
Valdė	1061 m. - 1078 m. (~17 metų)
Pirmtakas	Balduinas II, Lotynų imperija
Įpėdinis	Andronikas II Paleologas
Nikėjos imperatorius
Valdė	1259 m. - 1261 m. (~2 metai)
Pirmtakas	Jonas IV Laskaris
Įpėdinis	Prijungta prie Bizantijos
Vikiteka	Mykolas VIII Paleologas

Biografija

Bizantijos imperija 1252-1315 metais

Karinių aristokratų kilmės, tėvas Andronikas Dukas Komninas Paleologas, Paleologų dinastijos pradininkas. Augo Nikėjos imperatoriaus dvare. 1258 m. mirus imperatoriui Teodorui II Laskariui tapo vienu mažamečio imperatoriaus Jono IV Laskario regentų. Remiamas Genujos atkūrė Bizantijos imperiją: 1259 m. paskelbtas Nikėjos imperatoriaus bendravaldžių, 1261 m. jo karvedžiui Aleksijui Strategopului iš Lotynų imperijos imperatoriaus Balduino II atkariavus Konstantinopolį pasiskelbė (su mažamečiu sūnumi) imperatoriumi; Jonas IV Laskaris buvo uždarytas vienuolyne.

Norėdamas sužlugdyti Balduino II ir jo sąjungininko Neapolio karaliaus Karolio I planus atsiimti Konstantinopolį 1274 m. sudarė sutartį su popiežiumi Urbonu IV, pagal kurią įsipareigojo suvienyti Katalikų ir Stačiatikių bažnyčias. 1282 m. slapta paskatino Sicilijos gyventojų sukilimą, per kurį Karolio I valdžia saloje buvo nuversta. Mykolas VIII atstatė Konstantinopolį, jame atkūrė universitetą, bet dėl vidaus politikos klaidų (mažiau kaldinta pinigų, kas pablogino prekybos atsikūrimą, labiau rūpintasi imperijos vakarinių, bet ne rytinių sienų gynyba, kilo opozicija numatomam Bažnyčių susivienijimui) valstybės raidoje atsirado nepalankių tendencijų, kurios ilgainiui sutrukdė Bizantijai sustiprėti tiek, kad ji atremtų tiurkų seldžiukų veržimąsi į jos žemes.^[1]