Nekrofilija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Nekrofilija (gr. νεκρός, nekros; „lavonas“, arba „negyvas“, ir φιλία, philia; „meilė“) – žmogaus lytinis nukrypimas, kuomet jaučiamas seksualinis potraukis lavonams. Terminas pradėtas vartoti[1] pasirodžius Krafto-Ėbingo 1886 m. knygai „Psychopathia Sexualis“.[2]

Pasitaiko tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Kartais laikoma fetišizmo atmaina (šiuo atveju fetišas – negyvas žmogus). Paprastai nekrofilai nežudo, o tik imituoja seksą su lavonu. Kai kurie psichologai ir seksologai mano, kad kai vyras linkęs santykiauti su miegančia partnere, tai yra „švelni“ nekrofilijos forma.
Remove ads
Tyrimai
Priežastys
Manoma, kad nekrofilija yra gana retas reiškinys, bet šį teiginį patvirtinančių mokslinių įrodymų nėra.[3] Kai kurie nekrofilai apie lytinį aktą su lavonu tik fantazuoja. 1958 m. Klafas ir Braunas tvirtino, kad fantazijos, susijusios su nekrofilija, gali būti žymiai dažnesnės nei įprasta manyti.[4]
1989 m. Rosmanas ir Resnikas ištyrė 123 nekrofilijos atvejus. Pastarieji buvo išskirstyti į dvi grupes – į tikruosius nekrofilus, kurie turėjo nuoseklų seksualinį potraukį lavonams, ir į netikruosius nekrofilus, kurie pasinaudodavo prieiga prie mirusių palaikų, siekdami įgyti neįprastos seksualinės patirties. Šiame tyrime vyrai sudarė 92 %, o moterys tesudarė 8 %. 57 % tikrųjų nekrofilų užėmė pareigas, tokias, kaip lavoninių, ligoninių ar kapinių darbuotojai, kurios jiems lengvai leido lytiškai išnaudoti lavonus. Pasak tyrėjų, nekrofiliją lemia šie faktoriai:[5]
- Nekrofilas pasižymi žema saviverte, kuriai įtaką gali daryti ir skausminga netektis:
- (a) Jie labai bijo kitų atstumimo ir trokšta seksualinio partnerio, kuris jų atstumti negalėtų; ir/arba
- (b) Jie bijo mirusiųjų, kol galiausiai ši baimė pavirsta troškimu.
- Jie puoselėja jaudinančią fantaziją apie lytinius santykius su lavonu, kartais po tikro kontakto su mirusiųjų palaikais.
Motyvai
Dažniausias nekrofilų motyvas – seksualinis partneris, kuris negalėtų jų atstumti. Tikrieji nekrofilai yra pateikę daugiau nei vieną motyvą:[6][5]
- 68 % siekia juos atstumti negalinčio ir nesipriešinančio seksualinio partnerio;
- 21 % siekia išlikti intymūs su velioniu partneriu;
- 15 % turi aiškiai išreikštą seksualinį potraukį lavonams;
- 15 % siekia komforto ar tokiu būdu bando įveikti vienatvės jausmą;
- 12 % būdami lytiškai intymūs su lavonu siekia įveikti žemos savivertės jausmą;
Retesniais atvejais galimos ir šios priežastys:
- negebėjimas rasti gyvo partnerio;
- moterų baimė (ginofobija);
- įsitikinimas, kad seksas su gyva moterimi ar vyru yra mirtina nuodėmė;
- noras besąlygiškai kontroliuoti savo seksualinį partnerį;
- noras įgyvendinti destruktyvius užmojus;
- iškrypę polimorfiniai seksualiniai troškimai;
- noras turėti neribotą galią sprendžiant lytinio akto atlikimą.[7]
Remove ads
Klasifikacija
Teismo psichologas Anilas Agravalas sukūrė dešimties pakopų nekrofilų klasifikacijos sistemą:[8]
Remove ads
Išnašos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads