Skėriai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Skėriai (Acrididae) – tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuri yra pati gausiausia iš Trumpaūsių tiesiasparnių pobūrio. Nuo žiogų skiriasi savo trumpomis antenomis. Taip pat skėrių patelės neturi ilgos matomos kiaušdėtės.
Kitos reikšmės – Skėriai (reikšmės).
Visi skėriai yra augalėdžiai, tačiau kartais skėrių spiečiuose pasitaiko ir kanibalizmo atvejų.
Daugelyje Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių skėriai naudojami maistui.
Remove ads
Skėrių spiečiai
Šiltesniuose kraštuose kai kurios skėrių rūšys (dykuminis skėrys (Schistocerca gregaria), Schistocerca Americana, Chortoicetes terminifera, Nomadracis septemfasciata ir kt.), esant tinkamoms sąlygoms (paprastai po lietingų sezonų), ima sparčiai daugintis ir susiburia į ištisus spiečius. Tokiuose spiečiuose keičiasi skėrių išvaizda – suaugėliai turi ilgesnius sparnus. Spiečiai būna tokie dideli, kad skrisdami milijonai vabzdžių užtemdo saulę, o ant žemės nugula tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą.
Kaip į didžiausius spiečius susiburiantis, į Gineso rekordų knygą įrašytas XX a pradžioje paslaptingai išnykęs skėrys Melanoplus spretus. 1874 m. Nebraskoje užfiksuotas šios rūšies spiečius, užimantis 513 000 km² plotą (beveik 8 kartus didesnį nei Lietuva). Jį sudarė ne mažiau kaip 12,5 trilijono individų, kurie visi bendrai svėrė apie 27,5 milijono tonų.[1] Tačiau, sprendžiant iš milijonų ledynuose įšalusių skėrių, manoma, kad būta ir daug didesnių šio skėrio spiečių. Garsiausias ledynas su įšalusiais skėriais – „Žiogo Ledynas“ (angl. „Grasshopper Glacier“) Montanoje, JAV. Ten sušalęs toks milžiniškas skėrių kiekis, kad neįmanoma atsilaužti ledyno gabalo, kuriame nebūtų sušalusio skėrio.[2]
Migruodami milijoniniai skėrių spiečiai savo kelyje suryja visą augaliją, kuri pasitaiko jų kelyje. Neretai skėriai sugraužia net šiaudinius stogus. Tokie skėrių antplūdžiai pridaro milžiniškos žalos žmonių pasėliams, sukelia badą milijonams žmonių. Ne veltui senovėje juos vadindavo „Dievo rykšte“, skėrių antplūdžius gretino su tokiom nelaimėm kaip maras ir karas.
Šiais laikais su skėrių antplūdžiais kovojama stebint kritulių kiekį (kadangi po liūčių susidaro labai palankios sąlygos skėriams daugintis: smėlyje neišdžiūsta skėrių kiaušiniai, sužaliuoja žolė) ir naudojant insekticidus. Tačiau skėrių spiečiai vis dar padaro milijardinius nuostolius, pavyzdžiui, 2004 metais dykuminio skėrio (Schistocerca gregaria) antplūdis Afrikoje apėmė 20 valstybių ir atnešė 2,5 milijardo dolerių nuostolių, o išlaidos kovai su šiuo antplūdžiu viršijo 400 milijonų dolerių.
Lietuvoje tokių, į spiečius besitelkiančių, skėrių negyvena. Tik retkarčiais iš pietų atskrenda skėrys keleivis (Locusta migratoria L.).
Šnekamojoje kalboje žodis „skėrys“ dažniausiai ir reiškia būtent į spiečius besiburiančius skėrius.
Remove ads
Tarkšliai
- Plačiau: Tarkšliai
Dalis skėrių iš tikrųjų skėrių (Oedipodinae) pošeimio skrisdami garsiai tarška. Manoma, kad šį garsą jie išgauna, skrydžio metu užpakalinėmis kojomis paliesdami kietas užpakalinių sparnų gyslas. Dėl šio skleidžiamo garso ir kilo jų pavadinimas „Tarkšliai“. Tarkšliai aptinkami sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse.
Lietuvoje aptiktos 4 tarkšlių rūšys: raudonsparnis tarkšlys, mėlynsparnis tarkšlys, margasis tarkšlys ir kopinis tarkšlys.
Remove ads
Skėriukai
- Plačiau: Giedantieji skėriai
Lietuvoje dažniausiai aptinkami skėrių atstovai yra iš giedančiųjų skėrių (Gomphocerinae) pošeimio – tai pievose ir pelkėse sutinkami šokinėjantys ir čirškiantys skėriukai, liaudyje dažnai vadinami tiesiog „žiogais“. Tačiau nuo žiogų juos lengva atskirti pagal trumpas antenas. Be to, skėriukai dažniausiai būna daug mažesni už žiogus.
Taip pat skaitykite
- Žiogai
- Tiesiasparniai
- Giedantieji skėriai
- Tikrieji skėriai
- Tarkšliai
Skėriai Lietuvoje
Lietuvoje aptiktos 25 skėrių rūšys:
Remove ads
Išnašos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads