Trakai

Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Trakų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Naujasodžio, Pietinė ir Šiaurinė). Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, paštas. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.).

Trakų salos pilis – pagrindinis miesto simbolis

Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis miesto sankryžoje

Kitos reikšmės – Trakai (reikšmės).

Trakai
Galvės ežero saloje stovinti pilis
Trakai 54°38′42″š. pl. 24°56′06″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Trakų rajono savivaldybė
Gyventojų (2025)	5 671 [1]
Plotas	16,06 km²
Tankumas (2025)	353 žm./km²
Pašto kodas	LT-21001
Vikiteka	Trakai
Vietovardžio kirčiavimas [2] (2 kirčiuotė) Vardininkas: Trãkai Kilmininkas: Trãkų Naudininkas: Trãkams Galininkas: Trakùs Įnagininkas: Trãkais Vietininkas: Trãkuose
lenk. Troki, Nowe Troki, rus. Новые Троки, Троки[3][4]

Etimologija

Miesto vardo kilmė aiški – jis kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos.^[5] Ši versija pateikiama dar 1861 m. rusiškame Vilniaus gubernijos metraštyje.^[6]

Dabartinis Trakų miestas yra Naujieji Trakai, kadangi pirmoji Trakų gyvenvietė yra dabartiniai Senieji Trakai. Manoma, kad pastaruosius pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas visiškai naujoje vietoje, išdeginęs miško plotą.^[7]

Geografija

Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilušis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Taip pat, ties pietiniu miesto pakraščiu telkšo Babrukas, Lovka, vakaruose – Plomėnų ežeras, rytuose – Nerespinka. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio būdų pasirinkimas. Vasaros sezono metu kursuoja specialus turistinis autobusas, vežantis nuo Trakų geležinkelio stoties ir Trakų autobusų stoties iki senamiesčio, Užutrakio, kempingo ir viešbučio. Miesto transporto funkciją atlieka priemiestiniai autobusai, aptarnaujami UAB „Trakų autobusai“.

Miesto dalys

• Naujasodis
• Trakų senamiestis
• Užutrakis

Istorija

Trakų centras, 1934 m. (fot. Willem van de Poll)

Trakų salos pilis apie 1877 m. (Napoleono Ordos akvarelė)

Pusiasalio pilis XX a. pr. (Henriko Poddenbskio fotogr.)

Miestelio planas tarpukaryje

Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 1994–1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1316 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK monarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1323 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8-ajame dešimtmetyje, tačiau sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.

XIV a. susiklostė linijinis miesto planas. Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, atidaryta parapinė mokykla ^[8]; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a., XV a. pastatyta rotušė.

Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika. XVI–XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant ATR-Rusijos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais. 1654–1667 m. miestas apiplėštas ir sudegintas, 1700–1721 m. Šiaurės karo metu taip pat degė. XIX a. Trakai – Vilniaus gubernijos Trakų apskrities centras.^[9]

1915 m. vokiečių kariuomenės artilerijos apšaudymai sunaikino miesto centrą. 1924 m. lenkų valdžia įteigė Mokytojų seminariją, rengusią pedagogus Vilnijos krašto pradžios mokykloms. Tarpkariu mieste buvo įsikūręs Trakų pasienio apsaugos korpusas. 1938 m. įkurtas karaimų muziejus.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės. 1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis, 1991 m. – Trakų istorinis nacionalinis parkas. Sovietmečiu veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, 2 irklavimo bazės. 1984 m. pastatyti kultūros namai (architektas A. Paulauskas).^[10] 1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas. 2008 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1413 m.	?	?	Trakų kunigaikštystės sostinė
1413–1496 m.	?	?	Trakų vaivadijos centras
1496–1795 m.	?	Trakų apskrities centras
1795–1796 m.	?		Vilniaus gubernija	Rusijos imperija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1839 m.	?		Vilniaus gubernija
1839–1843 m.	?	?
1843–1915 m.	?	Trakų apskrities centras
1915–1918 m.	?	?	?	Vokietija
1918–1920 m.	Trakų valsčiaus centras	Trakų apskrities centras	—	Lietuva
1925–1939 m.		Vilniaus-Trakų apskritis	Vilniaus vaivadija	Lenkija
1939–1940 m.		Vilniaus apskritis	—	Lietuva
1940–1950 m.		Trakų apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Trakų apylinkės centras	Trakų rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.
1995–	Trakų seniūnijos centras	Trakų rajono savivaldybė	Vilniaus apskritis

Architektūra ir kultūra

Pilies muziejaus kiemas

Trakų katalikų bažnyčia

Karaimų etnografinės parodos pastatas

Karaimų gatvė Trakuose

Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių (169 ha), saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų salos pilis. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.

Pačioje miesto šiaurėje, Galvės ežero Pilies saloje išlikusi gotikinė Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus. 1977 m. per Galvę pėstiesiems nutiestas Trakų pilies tiltas. Su karaimiškąja miesto istorija susijęs Karaimų tiltas, stovintis vienoje siauriausių pusiasalio vietų tarp Galvės ir Totoriškių ežerų.

Be salos pilies, yra daug kitų architektūros paminklų:

• Trakų pusiasalio pilies (XIV a.) ir salos pilies (XV a. pradžia) liekanos. Pusiasalyje yra parkas;
• parapijinė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pašventinta 1409 m., šventasis Trakų Dievo Motinos paveikslas, Riomerių šeimos laidojimo koplyčia, prie bažnyčios pristatyta 1700 m.;
• mūrinė Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė (pastatyta 1863 m.);
• XVIII a. Trakų kenesa ir XIX–XX a. kapinės, senųjų kapinių vartai ir tvora yra architektūros paminklas (pirmoji pastatyta dar XV a.);
• Trakų dominikonų vienuolynas;
• Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis (XVIII a. popiežiaus Klemenso XI karūnuotas stebuklingas Dievo Motinos paveikslas);
• į šiaurę nuo Pilies salos, Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) išlikęs Užutrakio dvaras su XIX a. pabaigoje statytais neoklasicistiniais dvaro rūmais ir Eduardo Andrė projektuotu parku;
• Trakų buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia);
• Trakų buvusio bernardinų vienuolyno liekanos;
• Totoriškių dvaras (XIX a.).

Karaimų g. 22 veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji, po remonto, buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.

Kultūra:

• Trakų turizmo informacijos centras^[11]
• Trakų istorijos muziejus
• Sakralinio meno paroda
• Karaimų etnografinė paroda
• Trakų karališkasis rūmų teatras

Mieste vyksta Amatų dienos, muzikos festivalis „Čia mūsų namai“, kamerinės muzikos vakarai Užutrakio dvare.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Trakų internatinė sporto mokykla
• Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija
• Trakų gimnazija
• Trakų pradinė mokykla
• Lietuvos policijos mokykla
• Trakų viešoji biblioteka

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1804 m. ir 2021 m.
1804 m.	1870 m.[4]	1897 m.sur.[12]	1901 m.*[3]	1931 m.[13]	1939 m.	1959 m.sur.[14]	1970 m.sur.	1976 m.[15]
1 267	2 191	3 240	2 390	2 530	3 100	3 100	4 691	6 000
1979 m.sur.[16]	1989 m.sur.[17]	2001 m.sur.[18]	2011 m.sur.[19]	2020 m.	2021 m.sur.	-	-	-
5 763	6 703	5 725	4 933	4 153	5 426	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 4 933 žmonės:[20] Lietuviai – 66,53 % (3282); Lenkai – 19,01 % (938); Rusai – 8,88 % (438); Baltarusiai – 1,44 % (71); Ukrainiečiai – 0,63 % (31); Totoriai – 0,59 % (29); Kiti – 1,56 % (77).

2001 m. gyveno 5 725 žmonės:[21] Lietuviai – 62,7 4% (3 592); Lenkai – 20,84 % (1 193); Rusai – 9,36 % (536); Baltarusiai – 1,57 % (90); Ukrainiečiai – 0,54 % (31); Totoriai – 0,44 % (25); Kiti – 4,51 % (258).

Žymūs žmonės

Kristinas Astikas (1363-1443), LDK didikas Izaokas Trakietis (1533-1594), karaimų dvasininkas, rašytojas Abrahamas ben Jošijahu (1636-1687), gydytojas Antanas Pšezdeckis (1718-1772), karininkas, LDK politinis veikėjas Boguslavas Kaplanovskis (1814-1898), karaimų dvasininkas Josifas Žilinskis (1834-1916), geodezininkas, karininkas, generolas Feliksas Maleckis (1854-1928), karaimų dvasininkas Boguslavas Firkovičius (1865-1915), karaimų dvasininkas Simonas Kobeckis (1865-1933), poetas, dramaturgas, moderniosios karaimų literatūros pradininkas Vladimiras Bielskis (1866-1946), poetas Seraja Šapšalas (1873-1961), Lietuvos karaimų dvasinis ir kultūros veikėjas Rafał Abkowicz (1896-1992), karaimų dvasininkas Simonas Firkovičius (1897-1982), karaimų dvasininkas, rašytojas, poetas

Ananiasz Zajączkowski (1903-1970), orientalistas, profesorius Simonas Kobeckas (1911-1985), karaimų poetas, dramaturgas Pola Wawer (1914-1997), gydytoja, okulistė Aleksander Dubiński (1924-2002), orientalistas Szymon Pilecki (g. 1925), inžinierius, karininkas Edward Narkiewicz (1938-2007), dailininkas Halina Kobeckaitė (g. 1939), filosofė, diplomatė Marek Czasnojć (g. 1942), fotografas, fotoreporteris Algirdas Vaclovas Patackas (g. 1943), inžinierius technologas, rezistentas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras Romualdas Kozyrovičius (g. 1943), statybos inžinierius, politikas, diplomatas Natalija Kalašnikova (g. 1957), irkluotoja Povilas Čukinas (g. 1983), krepšininkas Steponas Babrauskas (g. 1984), krepšininkas Viktorija Senkutė (g. 1996), irkluotoja, olimpinė medalininkė

Miestų partnerystė

• Šenbekas, Vokietija
• Reinė, Vokietija
• Malborkas, Lenkija
• Naujasis Sončas, Lenkija
• Gižyckas, Lenkija
• Košalinas, Lenkija
• Alanija, Turkija
• Akas, Izraelis
• Avola, Italija
• Ivano Frankivskas, Ukraina
• Luckas, Ukraina
• Kazachas, Azerbaidžanas
• Mccheta, Gruzija
• Vestra Jotalandas, Švedija^[22]

Sportas

Futbolas

• Trakų FK profesionalus futbolo klubas. Klubas, žaidžiantis aukščiausių lygoje Lietuvoje, A lyga. Klubas žaidžia namų rungtynes LFF stadione Vilniuje, kuriame gali sėdėti 5400 žiūrovų. Savo naują Trakų stadioną gali tilpti 2000 žiūrovų, tačiau jis neatitinka A lygių reikalavimų.
• VJFK Trakai vaikų, jaunimo ir mėgėjų futbolo klubas.

Akademinis irklavimas

Trakai – pagrindinis Lietuvos akademinio irklavimo centras su gerai išvystyta infrastruktūra. Galvės ežere nuo 1962 m. vyksta kasmetinė "Gintarinių irklų" regata, sutraukianti daugybę irkluotojų iš įvairių Europos ir Azijos šalių.

• 2012 m. vyko pasaulio jaunimo iki 23 metų irklavimo čempionatas.
• 2013 m. vyko pasaulio jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.
• 2016 m. vyko Europos jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.
• 2017 m. vyko pasaulio jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.

Kanojų ir baidarių irklavimas

Jachtų prieplauka

Trakuose vyksta tarptautinė Galvės regata – tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos.

Buriavimas

Vilniaus jachtklubo steigiamasis susirinkimas įvyko 1926 m. sausio 19 d. Vilniuje. Jachtklubo nariai buriavo Trakų ežeruose. 1930 m. buriuotojams buvo perduota dalis Trakų pusiasalio ir pastatytas naujas jachtklubo pastatas. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus jachtklubas su visu inventoriumi buvo perduotas Šaulių sąjungai. Po Antrojo pasaulinio karo Trakai tapo pagrindine buriavimo baze. Naudojantis išlikusiu prieškario inventoriumi buvo ruošiami pirmieji pokario buriuotojai, vyko Lietuvos buriavimo čempionatai. Vėliau įkurtas Vilniaus „Žalgirio“ jachtklubas. Išugdyta daug SSRS ir nepriklausomos Lietuvos čempionų. Pastoviai rengiamos miesto ir Lietuvos buriavimo regatos.

Galerija

• 
  Miesto ir apylinkių žemėlapis
• 
  Senasis Trakų paštas
• 
  Pusiasalio pilies bokštas
• 
  Karaimų kenesa
• 
  Trakai 2009-02-16 Oro šventė
• 
  Buvusio bernardinų vienuolyno liekanos
• 
  Alfredas Römeris, Trakų bernardinų bažnyčios griuvėsiai, apie 1865 - 1880.

Literatūra

• Trakai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 442 psl.
• Garbingas atvaizdas senovės: Trakai poezijoje / Jadvyga Kulikienė. – Trakai: Trakų centrinė biblioteka, 1991. – 125 p.
• Trakai: dabartis ir perspektyvos: sociologinis aspektas. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995. – 99 p.: schem. –
• Senieji Trakai istorijos verpetuose / Jonas Mišeikis. – Senieji Trakai, 2001. – 125 p.: iliustr. 
• Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas / Vidmantas Malinauskas, Jonas Kriaučiūnas, fotogr. Selemonas Paltanavičius, Vidmantas Malinauskas, Viktoras Neliubinas. – Vilnius: Daigai, 2005. – 94 p.: iliustr.
• Trakai: praeities vaizdai / Vytautas Lisauskas. – Vilnius: Darlis, 2009. – 95 p.: iliustr. 
• Kur dunkso Trakų pilys: publicistika (apie Trakų praeitį ir dabartį) / Juozas Vercinkevičius. – Trakai: Voruta, 2010. – 208 p.: iliustr.
• Mes sveikinam Trakus: fotoalbumas / Neringa Mišeikienė, Arvydas Mišeikis, Dana Zacharevičienė. – Trakai: Voruta, 2011. – 94 p.: iliustr.