Tryškiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Tryškiai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, šalia kelio 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai , 7 km į šiaurę nuo kelio A11 Šiauliai–Palanga , prie Virvytės upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi medinė Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1751 m.; su 1804 m. varpine ir vartais), kapinės su koplyčia, Tryškių dvaras, Pavirvyčio dvaras. Veikia Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, biblioteka, poliklinika, paštas (LT-88011). Vienas pagrindinių miestelio simbolių – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys; dailės paminklas). Centrinėje aikštėje stūkso saugomas Tryškių akmuo. Tryškių geležinkelio stotis yra Vainočiuose. Tryškiuose nuo 2010 m. veikia 0,9 MW galios mažoji hidroelektrinė.[4]
Remove ads
Etimologija
Tryškiai yra vandenvardinis vietovardis, kadangi miestelio pavadinimas tiesiogiai siejamas su upelio Tryškys (dešinysis Virvytės intakas), tekančio pro miestelį, vardu.[5] Tačiau esama ir versijų, gyvenvietės atsiradimą siejančių su didiko Tryškio vardu.
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Tryškiai pirmą kartą paminėti 1538 m., nors tikėtina, kad gyvenvietė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. 1537 m. minimas Tryškių dvaras ir aplink jį išsiplėtęs miestelis. 1701 m. gruodį Tryškiuose Karolio XII vadovaujama švedų kariuomenė Tryškių mūšyje sumušė Grigaliaus Antano Oginskio vadovaujamas lietuvių pajėgas. 1792 m. gegužės 15 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus. Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su žydų apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę. XIX a. Tryškiai – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė, veikė „Masčio“ trikotažinio gamybinio susivienijimo ir Telšių sviesto gamyklos cechai.
2004 m. patvirtintas dabartinis Tryškių herbas.
Remove ads
Urbanistinė struktūra
Tryškių senamiestis yra urbanistikos paminklas, įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą.[7] Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę. Priešingoje Virvytės pusėje, pervažiavus Tryškių tiltą, upės vingyje įrengta miestelio poilsio zona, susiformavusios gatvės su sodybinio tipo namų užstatymu.
Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.
Tryškių šv. Florijono koplytstulpis yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir bažnyčią.
Gyventojai
Žymūs žmonės
Tryškių kapinėse palaidota rašytoja Lazdynų Pelėda (1867–1926 m.).
- Maria Witkiewiczowa (1853–1931) – dailininko ir architekto Stanislovo Vitkevičiaus žmona, muzikos mokytoja.
- Feliksas Galminas (1862–1935) – knygnešys, savivaldybininkas.
- Aivas Ivaškevičius (1886–1975) – JAV verslininkas, Lietuvos visuomenės veikėjas.
Remove ads
Galerija
Skulptūra Tryškių Švč. Trejybės bažnyčios vartuose, 1985 m.
Koplytstulpis Šv. Florijonui
Tryškių Bažnyčia
Tryškių gatvė
Tryškių gatvė
Tryškių ūkininko sodyba su vandens malūnu - elektrine. Ketvirtas dešimtmetis.
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads