Kybartai

Kybartai – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino). Praeina Kauno–Karaliaučiaus geležinkelis, prie kurio veikia Kybartų geležinkelio stotis. Stovi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Kybartų šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas. Naftos telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko Kybartų tunelį.

Eucharistinio Išganytojo bažnyčia

Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

Kitos reikšmės – Kybartai (reikšmės).

Kybartai
Kybartų geležinkelio stotis
Kybartai 54°38′35″š. pl. 22°45′04″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Vilkaviškio rajono savivaldybė
Gyventojų (2025)	3 864 [1]
Plotas	4,65 km²
Tankumas (2025)	831 žm./km²
Pašto kodas	LT-70065
Vikiteka	Kybartai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [2] Vardininkas: Kybártai Kilmininkas: Kybártų Naudininkas: Kybártams Galininkas: Kybártus Įnagininkas: Kybártais Vietininkas: Kybártuose
lenk. Kibarty,[3] rus. Кибарты[4], vok. Kibarten

Etimologija

Kybartų vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.^[5]

Liaudies etimologija mena, kad Kybartus pastatę 5 broliai dailidės Kybartai. Tokia pavardė dabar aptinkama Nemakščių, Raseinių, Viduklės apylinkėse, todėl manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo būti iš Žemaitijos.^[6]

Geografija

Pro miestą teka Liepona, Ėglupis. Praeina Kauno–Karaliaučiaus geležinkelis. Pagrindinis kelias yra  A7  Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas  – dalis Europinio kelio  E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas  ir  186  Kybartai–Vištytis . Stovi Kybartų geležinkelio tiltas.

1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.

Istorija

Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Virbalio vardu (apie 1900 m.)

Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.

1856 m. Kybartai gavo miesto teises,^[7] ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. 1870 m. įkurta Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose. XIX a. pabaigoje Kybartai buvo Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus centras.^[8]

Kybartų pasienio punktas tarpukariu

1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 ir 1924 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai.

1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia.

Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per Lieponos upelį, prezidentas Antanas Smetona pabėgo į Vokietiją.^[9] 1940 m. birželio 15 d. atbuline data pasirašyti vadinamieji Kybartų aktai. Priskiriami į užsienį pasitraukusiam A. Smetonai – dėl formalaus valdžios perdavimo emigracijoje,^[10] Lietuvą okupuojant TSRS kariuomenei.

Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Per II pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų), tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kybartai tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

1998 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kybartų herbas. 2021 m. Kybartų pataisos namai tapo užsieniečių registracijos centru.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga	Kybartų valsčiaus centras	Kalvarijos apskritis
1867–1950 m.		Vilkaviškio apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kybartų rajono centras	Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1972 m.		Vilkaviškio rajonas
1972–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kybartų apylinkės centras
1995–	Kybartų seniūnijos centras	Vilkaviškio rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Paminklas Kybartų krašto knygnešiams

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, Kybartų Saulės progimnazija, Vilkaviškio rajono Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla, Marijampolės profesinio rengimo centro Pataisos namų skyrius,

lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, lopšelis-darželis „Kregždutė“, biblioteka (nuo 1937 m.).

Sportas

• FK Sveikata Kybartai (futbolas)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2021 m.
1895 m.*[4]	1897 m.sur.[11]	1923 m.sur.[12]	1931 m.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.[13]	1974 m.
2 364	3 293	6 000	6 731	7 337	6 244	6 435	6 700
1976 m.[14]	1979 m.sur.[15]	1989 m.sur.[16]	2001 m.sur.[17]	2011 m.sur.[18]	2017 m.	2021 m.sur.[19]	-
6 800	6 676	7 064	6 556	5 631	4 835	4 126	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 631 žmonės:[20] Lietuviai – 93,85% (5285); Rusai – 2,71% (153); Čigonai – 1,98% (112); Lenkai – 0,33% (19); Vokiečiai – 0,3% (17); Baltarusiai – 0,26% (15); Kiti – 0,53% (30).

2001 m. gyveno 6 556 žmonės:[21] Lietuviai – 96,58% (6332); Rusai – 1,51% (99); Čigonai – 0,79% (52); Vokiečiai – 0,33% (22); Baltarusiai – 0,3% (20); Ukrainiečiai – 0,16% (11); Lenkai – 0,15% (10); Kiti – 0,15% (10).

1923 m. gyveno 6 300 žmonės:[22] Lietuviai – 45,57% (2871); Vokiečiai – 26,73% (1684); Žydai – 19,88% (1253); Rusai – 5,85% (369); Lenkai – 0,66% (42); Kiti – 1,28% (81).

Žymūs žmonės

• Avelis Levitanas (1859–1933), hebrajų kilmės rusų dailininkas
• Isakas Levitanas (1860–1900), hebrajų kilmės rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. R. Vyšniauskas)
• Emil Młynarski (1870–1935), Lenkijos dirigentas, smuikininkas ir kompozitorius
• Eduardas Balbachas (1889–1943), Lietuvos karininkas, pulkininkas, teisėjas
• Juozas Giedraitis (1892–1967), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas
• Maria Znamierowska-Prüfferowa (1898–1990), Lenkijos etnografė
• Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
• Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
• Richard Schweizer (1910–?), SD pareigūnas nacių okupuotoje Lietuvoje
• Juozas Palubinskas (1910–2004), aktorius
• Leonas Bičkauskas-Gentvila (1910–2003), istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
• Vladas Bakūnas (1911–1996), Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas
• Jokūbas Dargis (1921–1968), dainininkas, pedagogas, chorvedys
• Algirdas Landsbergis (1924–2004), Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas
• Algirdas Jonas Kasulaitis (1928–1992), Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas
• Harald Serafin (1931–), Austrijos dainininkas
• Algimantas Apanavičius (1935–), kompozitorius
• Česlovas Kazimieras Blažys (1943–), teisininkas ir politikas, buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras
• Algimantas Kaminskas (1944–2024), žurnalistas, redaktorius, rašytojas
• Algimantas Liubinskas (1951–), futbolo treneris, politinis veikėjas
• Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (1966–), atlikėja, LR Seimo narė (2008–2012)
• Edgaras Montvidas (1975–), dainininkas (tenoras)