barnas

 Jotvingių kalba

Du vaikai

Tarimas

• TFA: ['bár.nas]

Daiktavardis

barnas (vyr. g.)

1. vaikas ^(lt) (nau.)
   • ir atžalos, ir nesuaugusio žmogaus reikšme
   • senosios žinomos daiktavardžio „barnas“ formos: barnaj (barnai)

Daiktavardžio „barnas“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		barnas	barnai
K.		barnas	barnun̄
N.		barnu	barnams
G.		barnan̄	barnan̄s
Įn.		barnu	barnais
Vt.	Vi.	barnei	barnesu
	Kr.	barnan	barnasna
	Gr.	barnepi	barnespi
	Ar.	barnap	barnump
Š.		barna!	barnai!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

Reikšme su žodžiu „barnas“ (vaikas, atžala) susiję žodžiai
sūnus	vaikas	duktė
?	barnas	duke

Reikšme su žodžiu „barnas“ (nesuaugęs žmogus) susiję žodžiai
berniukas	vaikas	mergaitė
aiks	barnas	mergus

Etimologija

Nors pats žodis naujas, jis paimtas nuo šio žodžio formos barnai („vaikai“) iš Narevo žodyno. Iš baltų prokalbės *bernas, iš indoeuropiečių prokalbės *bʰer-. Žodžio reikšminis pokytis atrodytų taip: „nešti, nešioti“ > „nešiojamas daiktas, našta“ > „kūdikis (kuri nešioja mama)“ > „vaikas“. Giminiškas lietuvių k. bernas, latgalių k. bārns, latvių k. bērns, germanų prokalbės *barną (gotų k. 𐌱𐌰𐍂𐌽 (barn), senovės skandinavų k. barn, danų k. barn, farerų k. barn, gutnų k. barn, islandų k. barn, norvegų k. barn, švedų k. barn, anglų k. bairn („vaikas“)).

Kategorijos

• Giminystė ir santykiai
• Žmogaus gyvenimas
• Žmogus

---