mergus

 Jotvingių kalba

Mergaitė	Tarnaitė

Tarimas

• TFA: [mer.'gùs]

Daiktavardis

mergus (mot. g.)

1. mergaitė ^(lt) (nau.)
2. tarnaitė ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „mergus“ linksniavimas (5-oji (e) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		mergus	merguses
K.		merguses	mergusiun̄
N.		mergusei	mergusems
G.		mergusen̄	mergusen̄s
Įn.		merguse	mergusems
Vt.	Vi.	mergusėj	mergusesu
	Kr.	mergusen	mergusesna
	Gr.	mergusepi	mergusespi
	Ar.	mergusep	mergusiump
Š.		merguse!	merguses!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

Reikšme su žodžiu „mergus“ (mergaitė) susiję žodžiai
berniukas	vaikas	mergaitė
aiks	barnas	mergus

Reikšme su žodžiu „mergus“ (tarnaitė) susiję žodžiai
tarnukas	tarnas	tarnaitė
aiks	?	mergus

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

mergus ^(xsv) – žodžių junginiai ^(lt) 

meitus mergus (xsv) (mot. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

mergus ^(xsv) – tarnaitė ^(lt) 

aiks (xsv) (vyr. g.) meitus aiks (xsv) (vyr. g.)

meitus mergus (xsv) (mot. g.)

Vartosenos pastabos

„Tarnaitės“ reikšme šis žodis niekuo nesiskiria nuo jotvingių k. meitus mergus, tačiau jis kartu apima ir „mergaitės“ reikšmę. Todėl jeigu kyla kalbinių nesklandumų arba jei norima tiksliai pavartoti „tarnaitės“, o ne „mergaitės“ reikšmę, patartinta vartoti žodžių junginį meitus mergus.

Etimologija

Naujadaras. Sudarytas remiantis prūsų k. merguß. Giminiškas lietuvių k. merga, mergaitė, mergina. Taip pat susijęs su lietuvių k. marti.

Kategorijos

• Istorija
• Profesijos
• Žmogus

Taip pat žiūrėkite

Moteriškoji lytis jotvingių kalba
mergus (mergaitė)	? (paauglė)	meido (mergina)	wirba (moteris)	? (senutė)

---

 Lotynų kalba

Tarimas

• (Klasikinė) TFA: /ˈmer.ɡus/

Daiktavardis

mergus (vyr. g.)

1. naras ^(lt) (Paukščiai)

Etimologija

Iš veiksmažodžio mergō (“‘nerti, nardyti’”).

---