blokuoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

blokuoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: blokuoti, blokuoja, blokavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	blokuoju	blokavau	blokuodavau	blokuosiu
tu	blokuoji	blokavai	blokuodavai	blokuosi
jis, ji	blokuoja	blokavo	blokuodavo	blokuos
mes	blokuojame, blokuojam	blokavome, blokavom	blokuodavome, blokuodavom	blokuosime, blokuosim
jūs	blokuojate, blokuojat	blokavote, blokavot	blokuodavote, blokuodavot	blokuosite, blokuosit
jie, jos	blokuoja	blokavo	blokuodavo	blokuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	blokuočiau		blokuotumėme, blokuotumėm, blokuotume
2 asm.	blokuotumei, blokuotum		blokuotumėte, blokuotumėt
3 asm.	blokuotų		blokuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		blokuokime, blokuokim
2 asm.	blokuoki, blokuok		blokuokite, blokuokit
3 asm.	teblokuoja, teblokuojie		teblokuoja, teblokuojie

• žr. pagr. f. blokuoti, blokuoja, blokavo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: blokuojąs, blokuojantis, blokuojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: blokavęs, blokavusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: blokuodavęs, blokuodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: blokuosiąs, blokuosiantis, blokuosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: blokuojamas, blokuojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: blokuotas, blokuota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: blokuosimas, blokuosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: blokuotinas, blokuotina.
• taip pat žr. pdlv.: blokuojant, blokavus, blokuodavus, blokuosiant.
• taip pat žr. psdlv.: blokuodamas, blokuodama.
• taip pat žr. bdn.: blokuote, blokuotinai.
• Skiemenys: blo-kuo-ti

blokuoti

1. vykdyti blokadą.
2. stabdyti.
3. jungti į bloką.

Antonimai

    blokuoti: bendrai

neblokuoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    blokuoti: Išvestiniai žodžiai

blokavimas (lt) blokavimasis (lt) blokuotis (lt) neblokuoti (lt)

neužblokuoti (lt) užblokavimas (lt) užsiblokavimas (lt) užsiblokuoti (lt)

Vertimai

  blokuoti: bendrai

Anglų kalba: block (en), prevent (en), obstruct (en), blockade (en)

---

Dalyvis

blokuoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. blokuotas, mot. g. blokuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blokuotas	blokuoti	blokuota	blokuotos	blokuota	-
kilm.	blokuoto	blokuotų	blokuotos	blokuotų	-	-
naud.	blokuotam	blokuotiems	blokuotai	blokuotoms	-	-
gal.	blokuotą	blokuotus	blokuotą	blokuotas	-	-
įnag.	blokuotu	blokuotais	blokuota	blokuotomis	-	-
viet.	blokuotame	blokuotuose	blokuotoje	blokuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blokuotasis	blokuotieji	blokuotoji	blokuotosios	-	-
kilm.	blokuotojo	blokuotųjų	blokuotosios	blokuotųjų	-	-
naud.	blokuotajam	blokuotiesiems	blokuotajai	blokuotosioms	-	-
gal.	blokuotąjį	blokuotuosius	blokuotąją	blokuotąsias	-	-
įnag.	blokuotuoju	blokuotaisiais	blokuotąja	blokuotosiomis	-	-
viet.	blokuotajame	blokuotuosiuose	blokuotojoje	blokuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. blokuotas, mot. g. blokuota.
• Skiemenys: blo-kuo-ti

blokuoti

1. tas kurį blokavo

Etimologija

<= blokuoti, blokuoja, blokavo

---