deda

Taip pat žr.: dedą

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

deda (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: dėti, deda, dėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	dedu	dėjau	dėdavau	dėsiu
tu	dedi	dėjai	dėdavai	dėsi
jis, ji	deda	dėjo	dėdavo	dės
mes	dedame, dedam	dėjome, dėjom	dėdavome, dėdavom	dėsime, dėsim
jūs	dedate, dedat	dėjote, dėjot	dėdavote, dėdavot	dėsite, dėsit
jie, jos	deda	dėjo	dėdavo	dės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	dėčiau		dėtumėme, dėtumėm, dėtume
2 asm.	dėtumei, dėtum		dėtumėte, dėtumėt
3 asm.	dėtų		dėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		dėkime, dėkim
2 asm.	dėki, dėk		dėkite, dėkit
3 asm.	tededa, tededie		tededa, tededie

• žr. pagr. f. dėti, deda, dėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: dedąs, dedantis, dedanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: dėjęs, dėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: dėdavęs, dėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: dėsiąs, dėsiantis, dėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: dedamas, dedama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: dėtas, dėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: dėsimas, dėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: dėtinas, dėtina.
• taip pat žr. pdlv.: dedant, dėjus, dėdavus, dėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: dėdamas, dėdama.
• taip pat žr. bdn.: dėte, dėtinai.

 Serbų kalba

Daiktavardis

deda (vyr. g.)

1. senelis ^(lt) (Giminystė ir santykiai)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio deda Serbų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje deda ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite deda Vikižodyną ir deda Vikipediją Serbų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2010 m. gruodžio 19 d. apie šabloną...

---