es

Taip pat žr.: ES, Es, ir eš

 Jotvingių kalba

Tarimas

• TFA: [ès]

Įvardis

es (vyr. g.)

1. jis ^(lt) (sen.)

Įvardžio „es“ formos
Linksnis		Asmeninis įvardis
Vardininkas		es
Kilmininkas		jo
Naudininkas		jam
Galininkas		jin̄
Įnagininkas		juo
Vietininkas	Vi.	jamei
	Kr.	jyn
	Gr.	jamepi
	Ar.	juop
Šauksmininkas		–

Etimologija

Senosios žinomos įvardžio „es“ formos: es („jis“). Iš baltų-slavų prokalbės *is (palyginimui, slavų prokalbės *jь („jis, ji, tai“)), iš indoeuropiečių prokalbės *ís („šitas, jis“). Giminiškas latgalių k. is, jis, jei, lietuvių k. jis.

Kategorijos

• Asmeniniai įvardžiai

Taip pat žiūrėkite

Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
I asmuo	as	muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.)	mes
II asmuo	tu	juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.)	jūs
III asmuo	es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.)	jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.)	ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.)

---