kelio

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kelio (dkt., vyr. g.) 4-ta kirčiuotė

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kẽlias
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kẽlias	keliaĩ
kilm.	kẽlio	kelių̃
naud.	kẽliui	keliáms
gal.	kẽlią	kẽliùs
įnag.	keliù	keliaĩs
viet.	keliujè	keliuosè
šauksm.	kẽliau, kelỹ	keliaĩ

• žr. pagr. f. kẽlias

---

 Jotvingių kalba

Ratas

Tarimas

• TFA: ['ké.lio]

Daiktavardis

kelio (bev. g.)

1. ratas ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „kelio“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kelio	kely
K.		kelios	keliun̄
N.		keliu	kelioms
G.		kelion̄	kelion̄s
Įn.		keliu	kelyms
Vt.	Vi.	kelėj	keliesu
	Kr.	keliuon	keliuosna
	Gr.	keliepi	keliespi
	Ar.	keliuop	keliump
Š.		kelion̄!	kely!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

kelio ^(xsv) – veiksmažodžiai ^(lt) 

kelioti (xsv)

?• p• a• r

(Baltų kalbų vertimai) ratas: detalė transportui 

Jotvingių kalba: kelio (xsv) (bev. g.)  Latvių kalba: ritenis (lv) (vyr. g.) rats (lv) (vyr. g.)

Lietuvių kalba: ratas (lt) (vyr. g.)  Prūsų kalba: kelan (prg) (bev. g.)  Žemaičių kalba: tekėnis (sgs) (vyr. g.)

Etimologija

Naujadaras. Sudarytas remiantis prūsų k. kelan. Iš vakarų baltų prokalbės *kela-, iš baltų-slavų prokalbės *kel- („sukti(s)“), iš indoeuropiečių prokalbės *kʷel- („sukti(s)“). Tikėtina, kad giminiškas lietuvių k. kelis, kelias, latvių k. celis.

Kategorijos

• Mechanika
• Račdirbystė

---