moka

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

moka (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: mokėti, moka, mokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	moku	mokėjau	mokėdavau	mokėsiu
tu	moki	mokėjai	mokėdavai	mokėsi
jis, ji	moka	mokėjo	mokėdavo	mokės
mes	mokame, mokam	mokėjome, mokėjom	mokėdavome, mokėdavom	mokėsime, mokėsim
jūs	mokate, mokat	mokėjote, mokėjot	mokėdavote, mokėdavot	mokėsite, mokėsit
jie, jos	moka	mokėjo	mokėdavo	mokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	mokėčiau		mokėtumėme, mokėtumėm, mokėtume
2 asm.	mokėtumei, mokėtum		mokėtumėte, mokėtumėt
3 asm.	mokėtų		mokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		mokėkime, mokėkim
2 asm.	mokėki, mokėk		mokėkite, mokėkit
3 asm.	temoka, temokie		temoka, temokie

• žr. pagr. f. mokėti, moka, mokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: mokąs, mokantis, mokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: mokėjęs, mokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: mokėdavęs, mokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: mokėsiąs, mokėsiantis, mokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: mokamas, mokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: mokėtas, mokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: mokėsimas, mokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: mokėtinas, mokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: mokant, mokėjus, mokėdavus, mokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: mokėdamas, mokėdama.
• taip pat žr. bdn.: mokėte, mokėtinai.
• Skiemenys: mo-ka

moka

1. duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti:
   • Negaliu valioti mokė́ti taip brangiai.
2. (prk.) atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą:
   • Žmonės piktu už gera moka.
3. kainuoti, atsieiti:
   • Daiktai, taip brangiai mokami, turi būt geri.

Sinonimai

    moka: bendrai

kainuoti (lt) atsieiti (lt)

kaštuoti (lt) (nevart.)

Antonimai

    moka: bendrai

nemoka (lt)

Išvestiniai žodžiai

    moka: Išvestiniai žodžiai

antmokėti (lt) apmokėti (lt) apsimokėti (lt) (sangrž.) atmokėti (lt) atsimokėti (lt) (sangrž.) damokėti (lt) išmokėti (lt) išsimokėti (lt) (sangrž.) mokėjimas (lt) (vyr. g.) mokėtojas (lt) (vyr. g.) mokėtoja (lt) (mot. g.) nemokėti (lt) (neig. ) numokėti (lt)

pamokėti (lt) pasimokėti (lt) (sangrž.) paužmokėti (lt) (sangrž.) permokėti (lt) primokėti (lt) prisimokėti (lt) (sangrž.) sumokėti (lt) susimokėti (lt) (sangrž.) užmokėti (lt) užsimokėti (lt) (sangrž.) įmokėti (lt) įsimokėti (lt) (sangrž.)

Išraiškos arba posakiai

    moka: Išraiškos arba posakiai

mokėti avansą (lt) mokėti čekiu (lt) mokėti dalimis (lt)

mokėti duoklę (lt) mokėti išpirką (lt)

Vertimai

  moka: bendrai

---

Veiksmažodis

moka (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: mokėti, moka, mokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	moku	mokėjau	mokėdavau	mokėsiu
tu	moki	mokėjai	mokėdavai	mokėsi
jis, ji	moka	mokėjo	mokėdavo	mokės
mes	mokame, mokam	mokėjome, mokėjom	mokėdavome, mokėdavom	mokėsime, mokėsim
jūs	mokate, mokat	mokėjote, mokėjot	mokėdavote, mokėdavot	mokėsite, mokėsit
jie, jos	moka	mokėjo	mokėdavo	mokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	mokėčiau		mokėtumėme, mokėtumėm, mokėtume
2 asm.	mokėtumei, mokėtum		mokėtumėte, mokėtumėt
3 asm.	mokėtų		mokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		mokėkime, mokėkim
2 asm.	mokėki, mokėk		mokėkite, mokėkit
3 asm.	temoka, temokie		temoka, temokie

• žr. pagr. f. mokėti, moka, mokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: mokąs, mokantis, mokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: mokėjęs, mokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: mokėdavęs, mokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: mokėsiąs, mokėsiantis, mokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: mokamas, mokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: mokėtas, mokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: mokėsimas, mokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: mokėtinas, mokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: mokant, mokėjus, mokėdavus, mokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: mokėdamas, mokėdama.
• taip pat žr. bdn.: mokėte, mokėtinai.
• Skiemenys: mo-ka

moka

1. sugebėti ką daryti; žinoti, būti išmokusiam ko:
   • Mes mokėsim kovoti ir dirbti, mūs jaunystės ugnis neužges.
2. galėti, pajėgti (atsiminti, iš atminties pasakyti):
   • Nemoku gerai atsiminti kelią, kur mane vedė.

Sinonimai

    moka: bendrai

gebėti (lt) sugebėti (lt)

maduoti (lt) (tarm.) žinoti (lt)

Antonimai

    moka: bendrai

nemoka (lt)

Išvestiniai žodžiai

    moka: Išvestiniai žodžiai

mokėjimas (lt) (vyr. g.) mokėtojas (lt) (vyr. g.) mokėtoja (lt) (mot. g.)

nemokėti (lt) (neig. ) permokėti (lt)

Išraiškos arba posakiai

    moka: Išraiškos arba posakiai

mokėti atsikirsti (lt) mokėti klausyti (lt)

mokėti bendrauti (lt) mokėti elgtis (lt)

Vertimai

  moka: bendrai

---

 Slovėnų kalba

Daiktavardis

moka (mot. g.)

1. miltai ^(lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio moka Slovėnų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje moka ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite moka Vikižodyną ir moka Vikipediją Slovėnų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. spalio 16 d. apie šabloną...

---