neraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neraginti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neraginti, neragina, neragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neraginu	neraginau	neragindavau	neraginsiu
tu	neragini	neraginai	neragindavai	neraginsi
jis, ji	neragina	neragino	neragindavo	neragins
mes	neraginame, neraginam	neraginome, neraginom	neragindavome, neragindavom	neraginsime, neraginsim
jūs	neraginate, neraginat	neraginote, neraginot	neragindavote, neragindavot	neraginsite, neraginsit
jie, jos	neragina	neragino	neragindavo	neragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neraginčiau		neragintumėme, neragintumėm, neragintume
2 asm.	neragintumei, neragintum		neragintumėte, neragintumėt
3 asm.	neragintų		neragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neraginkime, neraginkim
2 asm.	neraginki, neragink		neraginkite, neraginkit
3 asm.	teneragina, teneraginie		teneragina, teneraginie

• žr. pagr. f. neraginti, neragina, neragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neraginąs, neraginantis, neraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neraginęs, neraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neragindavęs, neragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neraginsiąs, neraginsiantis, neraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neraginamas, neraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neragintas, neraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neraginsimas, neraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neragintinas, neragintina.
• taip pat žr. pdlv.: neraginant, neraginus, neragindavus, neraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neragindamas, neragindama.
• taip pat žr. bdn.: neraginte, neragintinai.
• Skiemenys: ne-ra-gin-ti

neraginti

1. priešingas veiksmas veiksmui: raginti.

Etimologija

<= ne- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neraginti: bendrai

raginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neraginti: Išvestiniai žodžiai

neraginimas (lt) (vyr. g.) neragintojas (lt) (vyr. g.)

neragintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neraginti: bendrai

---

Dalyvis

neraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neragintas, mot. g. neraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintas	neraginti	neraginta	neragintos	neraginta	-
kilm.	neraginto	neragintų	neragintos	neragintų	-	-
naud.	neragintam	neragintiems	neragintai	neragintoms	-	-
gal.	neragintą	neragintus	neragintą	neragintas	-	-
įnag.	neragintu	neragintais	neraginta	neragintomis	-	-
viet.	neragintame	neragintuose	neragintoje	neragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintasis	neragintieji	neragintoji	neragintosios	-	-
kilm.	neragintojo	neragintųjų	neragintosios	neragintųjų	-	-
naud.	neragintajam	neragintiesiems	neragintajai	neragintosioms	-	-
gal.	neragintąjį	neragintuosius	neragintąją	neragintąsias	-	-
įnag.	neragintuoju	neragintaisiais	neragintąja	neragintosiomis	-	-
viet.	neragintajame	neragintuosiuose	neragintojoje	neragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neragintas, mot. g. neraginta.
• Skiemenys: ne-ra-gin-ti

neraginti

1. tas, kurį neragino

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---