nuabejoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nuabejoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nuabejoti, nuabejoja, nuabejojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nuabejoju	nuabejojau	nuabejodavau	nuabejosiu
tu	nuabejoji	nuabejojai	nuabejodavai	nuabejosi
jis, ji	nuabejoja	nuabejojo	nuabejodavo	nuabejos
mes	nuabejojame, nuabejojam	nuabejojome, nuabejojom	nuabejodavome, nuabejodavom	nuabejosime, nuabejosim
jūs	nuabejojate, nuabejojat	nuabejojote, nuabejojot	nuabejodavote, nuabejodavot	nuabejosite, nuabejosit
jie, jos	nuabejoja	nuabejojo	nuabejodavo	nuabejos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nuabejočiau		nuabejotumėme, nuabejotumėm, nuabejotume
2 asm.	nuabejotumei, nuabejotum		nuabejotumėte, nuabejotumėt
3 asm.	nuabejotų		nuabejotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nuabejokime, nuabejokim
2 asm.	nuabejoki, nuabejok		nuabejokite, nuabejokit
3 asm.	tenuabejoja, tenuabejojie		tenuabejoja, tenuabejojie

• žr. pagr. f. nuabejoti, nuabejoja, nuabejojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nuabejojąs, nuabejojantis, nuabejojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nuabejojęs, nuabejojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nuabejodavęs, nuabejodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nuabejosiąs, nuabejosiantis, nuabejosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nuabejojamas, nuabejojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nuabejotas, nuabejota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nuabejosimas, nuabejosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nuabejotinas, nuabejotina.
• taip pat žr. pdlv.: nuabejojant, nuabejojus, nuabejodavus, nuabejosiant.
• taip pat žr. psdlv.: nuabejodamas, nuabejodama.
• taip pat žr. bdn.: nuabejote, nuabejotinai.
• Skiemenys: nu-a-be-jo-ti

nuabejoti

1. (Abejonė) – paabejoti, žr. abejoti
   • Jis šiaip ir taip nuabejója. Aš tik sau nuabejójau, o sakyt nieko nesakiau.
2. nieko nepešti iš abejonių
   • Jei pradėsi abejot, tai ir nuabejósi.

Sinonimai

    nuabejoti: (Abejonė)

paabejoti (lt)

---

Dalyvis

nuabejoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuabejotas, mot. g. nuabejota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuabejotas	nuabejoti	nuabejota	nuabejotos	nuabejota	-
kilm.	nuabejoto	nuabejotų	nuabejotos	nuabejotų	-	-
naud.	nuabejotam	nuabejotiems	nuabejotai	nuabejotoms	-	-
gal.	nuabejotą	nuabejotus	nuabejotą	nuabejotas	-	-
įnag.	nuabejotu	nuabejotais	nuabejota	nuabejotomis	-	-
viet.	nuabejotame	nuabejotuose	nuabejotoje	nuabejotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuabejotasis	nuabejotieji	nuabejotoji	nuabejotosios	-	-
kilm.	nuabejotojo	nuabejotųjų	nuabejotosios	nuabejotųjų	-	-
naud.	nuabejotajam	nuabejotiesiems	nuabejotajai	nuabejotosioms	-	-
gal.	nuabejotąjį	nuabejotuosius	nuabejotąją	nuabejotąsias	-	-
įnag.	nuabejotuoju	nuabejotaisiais	nuabejotąja	nuabejotosiomis	-	-
viet.	nuabejotajame	nuabejotuosiuose	nuabejotojoje	nuabejotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuabejotas, mot. g. nuabejota.

nuabejoti

1. tas, kurį nuabejojo

Etimologija

<= nuabejoti, nuabejoja, nuabejojo

---