prigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigertas, mot. g. prigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigertas	prigerti	prigerta	prigertos	prigerta	-
kilm.	prigerto	prigertų	prigertos	prigertų	-	-
naud.	prigertam	prigertiems	prigertai	prigertoms	-	-
gal.	prigertą	prigertus	prigertą	prigertas	-	-
įnag.	prigertu	prigertais	prigerta	prigertomis	-	-
viet.	prigertame	prigertuose	prigertoje	prigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigertasis	prigertieji	prigertoji	prigertosios	-	-
kilm.	prigertojo	prigertųjų	prigertosios	prigertųjų	-	-
naud.	prigertajam	prigertiesiems	prigertajai	prigertosioms	-	-
gal.	prigertąjį	prigertuosius	prigertąją	prigertąsias	-	-
įnag.	prigertuoju	prigertaisiais	prigertąja	prigertosiomis	-	-
viet.	prigertajame	prigertuosiuose	prigertojoje	prigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigertas, mot. g. prigerta.
• Skiemenys: pri-ger-tu

prigertu

1. tas, kurį prigėrė

Etimologija

<= prigerti, prigeria, prigėrė <= pri- + gerti, geria, gėrė

---