prigerti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prigerti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prigerti, prigeria, prigėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prigeriu	prigėriau	prigerdavau	prigersiu
tu	prigeri	prigėrei	prigerdavai	prigersi
jis, ji	prigeria	prigėrė	prigerdavo	prigers
mes	prigeriame, prigeriam	prigėrėme, prigėrėm	prigerdavome, prigerdavom	prigersime, prigersim
jūs	prigeriate, prigeriat	prigėrėte, prigėrėt	prigerdavote, prigerdavot	prigersite, prigersit
jie, jos	prigeria	prigėrė	prigerdavo	prigers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prigerčiau		prigertumėme, prigertumėm, prigertume
2 asm.	prigertumei, prigertum		prigertumėte, prigertumėt
3 asm.	prigertų		prigertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prigerkime, prigerkim
2 asm.	prigerki, prigerk		prigerkite, prigerkit
3 asm.	teprigeria, teprigerie		teprigeria, teprigerie

• žr. pagr. f. prigerti, prigeria, prigėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prigeriąs, prigeriantis, prigerianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prigėręs, prigėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prigerdavęs, prigerdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prigersiąs, prigersiantis, prigersianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prigeriamas, prigeriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prigertas, prigerta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prigersimas, prigersima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prigertinas, prigertina.
• taip pat žr. pdlv.: prigeriant, prigėrus, prigerdavus, prigersiant.
• taip pat žr. psdlv.: prigerdamas, prigerdama.
• taip pat žr. bdn.: prigerte, prigertinai.
• Skiemenys: pri-ger-ti

prigerti

1. geriant prisisotinti:
   • Prigėrė kaip krupis pieno.
2. pasigerti:
   • Kad prigeria, tartumbei drignių priėdęs.
3. paskęsti:
   • Ne tas prigeria, kurs nemoka plaukti, bet tas, kurs moka.
4. nuo lietaus, drėgmės sunykti, supūti:
   • Bulbės čia veik visuomet prigerdavo.
5. primirkti; prisisiurbti, prisisunkti:
   • Medis vandens prigė́ręs.
6. pritraukti, prikvėpuoti, priuostyti:
   • Kad prigė́riau dulkių.
7. prilesti:
   • Vasarą bepiga ir paukščiam – prigeria grūdų, uogų.

Etimologija

<= pri- + gerti, geria, gėrė

Sinonimai

    prigerti: bendrai

pribizyti (lt) (šnek.) pribubyti (lt) (šnek.) prikaušti (lt) prikliaukti (lt) (šnek.) prikliukinti (lt) (šnek.) prikukinti (lt) (šnek.) prilakti (lt) (niek.) primaukti (lt) (šnek.) primukinti (lt) (šnek.) primurkti (lt) (šnek.) pripampti (lt) (niek.) priplempti (lt) (šnek.) pripliušyti (lt) (šnek.)

priplunyti (lt) (šnek.) pririaukti (lt) (šnek.) priryti (lt) (niek.) prisiurbti (lt) (šnek.) prisprogti (lt) (niek.) prisriaubti (lt) (šnek.) prisrėbti (lt) (šnek.) pritalambyti (lt) (tarm.) pritraukti (lt) (šnek.) pritriaubti (lt) (tarm.) pritvanyti (lt) (tarm.) privempti (lt) (šnek.)

Antonimai

    prigerti: bendrai

neprigerti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prigerti: Išvestiniai žodžiai

nebeprigerti (lt) (neig. ) neprigerti (lt) (neig. ) prigertų (lt) prigėrikas (lt) (vyr. g.) prigėrikė (lt) (mot. g.)

prigėrimas (lt) (vyr. g.) prigėrovas (lt) (vyr. g.) prigėrovė (lt) (mot. g.) prigėrėjas (lt) (vyr. g.) prigėrėja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  prigerti: geriant prisisotinti

  prigerti: pasigerti

  prigerti: paskęsti

  prigerti: nuo lietaus, drėgmės sunykti, supūti

  prigerti: primirkti; prisisiurbti, prisisunkti

  prigerti: pritraukti, prikvėpuoti, priuostyti

  prigerti: prilesti

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---

Dalyvis

prigerti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigertas, mot. g. prigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigertas	prigerti	prigerta	prigertos	prigerta	-
kilm.	prigerto	prigertų	prigertos	prigertų	-	-
naud.	prigertam	prigertiems	prigertai	prigertoms	-	-
gal.	prigertą	prigertus	prigertą	prigertas	-	-
įnag.	prigertu	prigertais	prigerta	prigertomis	-	-
viet.	prigertame	prigertuose	prigertoje	prigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigertasis	prigertieji	prigertoji	prigertosios	-	-
kilm.	prigertojo	prigertųjų	prigertosios	prigertųjų	-	-
naud.	prigertajam	prigertiesiems	prigertajai	prigertosioms	-	-
gal.	prigertąjį	prigertuosius	prigertąją	prigertąsias	-	-
įnag.	prigertuoju	prigertaisiais	prigertąja	prigertosiomis	-	-
viet.	prigertajame	prigertuosiuose	prigertojoje	prigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigertas, mot. g. prigerta.
• Skiemenys: pri-ger-ti

prigerti

1. tas, kurį prigėrė

Etimologija

<= prigerti, prigeria, prigėrė <= pri- + gerti, geria, gėrė

---