privogti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

privogti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: privogti, privagia, privogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	privagiu	privogiau	privogdavau	privogsiu
tu	privagi	privogei	privogdavai	privogsi
jis, ji	privagia	privogė	privogdavo	privogs
mes	privagiame, privagiam	privogėme, privogėm	privogdavome, privogdavom	privogsime, privogsim
jūs	privagiate, privagiat	privogėte, privogėt	privogdavote, privogdavot	privogsite, privogsit
jie, jos	privagia	privogė	privogdavo	privogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	privogčiau		privogtumėme, privogtumėm, privogtume
2 asm.	privogtumei, privogtum		privogtumėte, privogtumėt
3 asm.	privogtų		privogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		privokime, privokim
2 asm.	privoki, privok		privokite, privokit
3 asm.	teprivagia, teprivagie		teprivagia, teprivagie

• žr. pagr. f. privogti, privagia, privogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: privagiąs, privagiantis, privagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: privogęs, privogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: privogdavęs, privogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: privogsiąs, privogsiantis, privogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: privagiamas, privagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: privogtas, privogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: privogsimas, privogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: privogtinas, privogtina.
• taip pat žr. pdlv.: privagiant, privogus, privogdavus, privogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: privogdamas, privogdama.
• taip pat žr. bdn.: privogte, privogtinai.
• Skiemenys: pri-vog-ti

privogti

1. vagiant, svetimą imant daug ko įgyti:
   • Turėjo jie privogę' visokio turto.'
2. vagiant pridurti (kiek trūksta):
   • Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu.

Etimologija

<= pri- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    privogti: bendrai

neprivogti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    privogti: Išvestiniai žodžiai

neprivogti (lt) (neig. )

privogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  privogti: bendrai

---

Dalyvis

privogti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privogtas, mot. g. privogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privogtas	privogti	privogta	privogtos	privogta	-
kilm.	privogto	privogtų	privogtos	privogtų	-	-
naud.	privogtam	privogtiems	privogtai	privogtoms	-	-
gal.	privogtą	privogtus	privogtą	privogtas	-	-
įnag.	privogtu	privogtais	privogta	privogtomis	-	-
viet.	privogtame	privogtuose	privogtoje	privogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privogtasis	privogtieji	privogtoji	privogtosios	-	-
kilm.	privogtojo	privogtųjų	privogtosios	privogtųjų	-	-
naud.	privogtajam	privogtiesiems	privogtajai	privogtosioms	-	-
gal.	privogtąjį	privogtuosius	privogtąją	privogtąsias	-	-
įnag.	privogtuoju	privogtaisiais	privogtąja	privogtosiomis	-	-
viet.	privogtajame	privogtuosiuose	privogtojoje	privogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privogtas, mot. g. privogta.
• Skiemenys: pri-vog-ti

privogti

1. tas, kurį privogė

Etimologija

<= privogti, privagia, privogė <= pri- + vogti, vagia, vogė

---