ronka

 Žemaičių kalba

Alternatyvios formos

• runka

Daiktavardis

ronka (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ronka
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	ronka	ronkė	ronkas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	ronkas	ronku	ronku
naudininkas (datīvs, naudėninks)	ronkā	ronkuom	ronkuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	ronka	ronkė	ronkas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	ronko	ronkuom	ronkuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	ronkuo	ronkuos	ronkuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	ronka	ronkė	ronkas

ronka

1. ranka ^(lt) (Žmogaus anatomija)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---