runka

 Žemaičių kalba

Alternatyvios formos

• ronka (šiaurės žemaičių tarmė)

Daiktavardis

runka (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: runka
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	runka	runkė	runkas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	runkas	runku	runku
naudininkas (datīvs, naudėninks)	runkā	runkuom	runkuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	runka	runkė	runkas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	runko	runkuom	runkuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	runkuo	runkuos	runkuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	runka	runkė	runkas

runka

1. ranka ^(lt) (Žmogaus anatomija)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Vartosena

Vartojama pietų žemaičių tarmėje.

---