1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tą pačią savaitės dieną pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
Šie metai buvo paskelbti Tarptautiniais Šeimos metais.
Lietuvoje
Įvykiai
- Sausio 5 d. – Lietuvos ambasadoriumi prie Maltos ordino paskirtas Kazys Lozoraitis;
- Sausio 10 d. – Saugumo tarnybos generalinis direktorius Jurgis Jurgelis informavo visuomenę, jog Vilniuje, greta buvusio Tuskulėnų dvaro, yra palaidoti 1944–1947 metais KGB pastate nužudytų žmonių palaikai;
- Sausio 11 d. – Seimas ratifikavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvosios prekybos sutartį;
- Sausio 12 d. – Lietuva ir Bolivija užmezgė diplomatinius santykius;
- Sausio 15 d. – Minske sulaikyti komunistų partijos veikėjai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius, vėliau nuteisti už antivalstybinę veiklą;
- Sausio 20 d. – Helsinkyje atidaryta Lietuvos ambasada Suomijoje;
- Sausio 26 d. – Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams;
- Sausio 27 d. – prezidentas Algirdas Brazauskas NATO būstinėje Briuselyje Lietuvos vardu pasirašė programos „Partnerysė vardan taikos“ dokumentus;
- Sausio 28 d. – įsteigta Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga.
- Vasario 1 d.:
- Darbą pradėjo radijo stotis „Laisvoji banga“;
- Lietuvos taupomasis bankas pradėjo mokėti kompensacijas už nuvertėjusius indėlius, kuriuos gyventojai buvo sukaupę iki 1991 m. vasario 1 d.;
- Vasario 7 d. – Lietuva ir Malta užmezgė diplomatinius santykius;
- Vasario 11 d. – Lietuvos notariatas priimtas į tarptautinę Lotynų notariato sąjungą.
- Kovo 8 d. – atidarytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centras;
- Kovo 17 d. – Seimas priėmė lito stabilumo įstatymą;
- Kovo 18 d. – Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalę sutartį „Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“;
- Kovo 30 d. – vyriausybės nutarimu lito bazine valiuta pasirinktas JAV doleris, nustatant oficialų kursą 4 litai už 1 dolerį.
- Balandžio 1 d. – įsigaliojo Baltijos šalių trišalė prekybos sutartis.
- Berlyne vykusiame Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Sigita Kriaučiūnienė (Markevičienė) iškovojo aukso medalį 800 m bėgime.
- Lapkričio 6 d. – Bražuolės diversija: nenustatyti asmenys susprogdino Vilniaus–Kauno geležinkelio tiltą per Bražuolę.
- Gruodžio 2 d.:
- Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmė Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską;
- Įsteigtas Lietuvos žmogaus teisių centras;
- Gruodžio 8 d. – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskirti pirmieji Seimo kontrolieriai.
Gimtadieniai
- Birželio 22 d. – Tomas Švedkauskas, futbolininkas.
- Spalio 19 d. – Agnė Sereikaitė, lietuvių greitojo čiuožimo trumpuoju taku (šorttreko) čiuožėja.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 2 d. – Edmundas Gendrolis, Lietuvos filosofas, kultūros antropologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- Sausio 5 d. – Ona Bluzmienė-Vaškaitė, Lietuvos tautosakos pateikėja (g. 1905 m.).
- Sausio 11 d. – Aleksandras Merkelis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas, visuomenininkas (g. 1907 m.).
- Sausio 16 d.:
- Elena Milda Kaminskienė, Lietuvos restauratorė (g. 1933 m.).
- Gediminas Adomaitis, literatūros tyrinėtojas (g. 1925 m.).
- Sausio 27 d. – Vidmantas Žibaitis, Lietuvos nusikaltėlis (g. 1965 m.).
- Vasario 2 d. – Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė, lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras (g. 1921 m.).
- Vasario 4 d. – Juozas Vėbra, Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, chemijos mokslų daktaras, inžinierius, išradėjas (g. 1901 m.).
- Vasario 11 d. – Kazimieras Kruopis, muzikos pedagogas ir chorvedys (g. 1918 m.).
- Vasario 13 d.:
- Stasys Kutkevičius, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, (g. 1925 m.).
- Steponas Briedis, teisininkas, Amerikos lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1900 m.).
- Vasario 19 d. – Juozas Bulota, Lietuvos žurnalistas, rašytojas (g. 1918 m.).
- Vasario 28 d. – Lionginas Kunevičius, Lietuvos kunigas, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (g. 1932 m.).
- Kovo 13 d. – Valdis Lukoševičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1929 m.).
- Kovo 25 d. – Vytautas Narbutas, muzikos mokytojas, dainininkas (tenoras) ir chorvedys (g. 1930 m.).
- Kovo 29 d. – Leonas Bajorūnas, lietuvių kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras (1943) (g. 1910 m.).
- Balandžio 2 d. – Balys Gražulis, prozininkas.[1] (g. 1914 m.).
- Balandžio 8 d. – Albinas Gulbinskas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).
- Balandžio 9 d. – Albertas Mateika, vargonininkas ir chorvedys (g. 1910 m.).
- Balandžio 10 d. – Antanas Milaknis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (g. 1906 m.).
- Balandžio 13 d. – Eugenijus Katinas, Lietuvos chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
- Balandžio 22 d. – Vincas Jakubauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
- Balandžio 23 d. – Ona Juodytė-Chadaravičienė, lietuvių dramos ir kino aktorė (g. 1911 m.).
- Balandžio 28 d. – Albertas Vytautas Misevičius, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, prozininkas, vienas produktyviausių lietuvių vaikiškos literatūros rašytojų (g. 1924 m.).
- Balandžio 30 d. – Jonas Mazelaitis, Lietuvos mikologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1907 m.).
- Gegužės 11 d. – Adolfas Valeška, tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas, lietuvybės puoselėtojas, visuomenės veikėjas, meno bei kultūros tyrinėtojas, bažnytinio meno saugotojas (g. 1905 m.).
- Gegužės 12 d. – Ričardas Pakalniškis, lietuvių literatūrologas (g. 1935 m.).
- Gegužės 18 d. – Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1905 m.).
- Gegužės 21 d. – Petras Ilgūnas, Lietuvos grafikas (g. 1931 m.).
- Gegužės 30 d. – Abdonas Lietuvninkas, Lietuvos dainininkas (bosas), pedagogas (g. 1921 m.).
- Birželio 11 d. – Aurimas Babkauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1946 m.).
- Birželio 13 d. – Stasys Lozoraitis, lietuvių diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje, politikas, „Vilties prezidentas“ (g. 1924 m.).
- Birželio 16 d. – Zoma Baitler, dailininkas (g. 1908 m.).
- Birželio 18 d. – Pranas Vainauskas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (g. 1899 m.).
- Birželio 19 d. – Alfonsas Kiškis, Lietuvos agronomas, kraštovaizdžio architektas (g. 1910 m.).
- Birželio 20 d. – Eugenijus Matuzevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1917 m.).
- Birželio 22 d. – Antanas Zokas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, Brazilijos ir Urugvajaus lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
- Birželio 26 d. – Petras Janulis, Lietuvos architektas urbanistas (g. 1906 m.).
- Birželio 28 d. – Česlovas Grincevičius, Lietuvos rašytojas, bibliografas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (g. 1913 m.).
- Liepos 3 d. – Vytautas Pranciškus Lukaševičius, Lietuvos miškininkas, LTSR valstybės ir partinis veikėjas (g. 1932 m.).
- Liepos 5 d. – Juozas Jurginis, lietuvių istorikas, LKP veikėjas (g. 1909 m.).
- Liepos 13 d. – Juozas Miltinis, teatro režisierius, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas (g. 1907 m.).
- Rugpjūčio 1 d.:
- Albertas Paulikaitis, smuikininkas ir chorvedys (g. 1920 m.).
- Jonas Graičiūnas, lietuvių poetas ir vertėjas (g. 1903 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Lionginas Kublickas, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, jūrininkas, šturmanas (g. 1929 m.).
- Rugpjūčio 7 d. – Irena Vaišytė, lietuvių teatro pedagogė (g. 1926 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Jonas Andrašūnas, dailininkas, Lietuvos karininkas, pulkininkas (g. 1896 m.).
- Rugpjūčio 11 d. – Andrius Bendžius, LTSR istorikas, pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1917 m.).
- Rugpjūčio 18 d. – Juozas Žukauskas, lietuvių kilmės amerikietis, pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas (g. 1902 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Aleksandras Dundulis, lietuvių kalbininkas, pedagogas (g. 1910 m.).
- Rugsėjo 13 d. – Juozas Girnius, lietuvių filosofas egzistencialistas (g. 1915 m.).
- Rugsėjo 18 d. – Vytautas „Vitas“ Kevinas Gerulaitis, profesionalus teniso žaidėjas (g. 1954 m.).
- Rugsėjo 23 d. – Antanas Mikėnas, Lietuvos pedagogas, treneris, lengvaatletis, Lietuvos sportinio ėjimo rekordininkas ir čempionas, olimpietis (g. 1924 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Antanas Varnelis, Lietuvos serijinis žudikas (g. 1971 m.).
- Spalio 8 d. – Juozas Bastys, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1934 m.).
- Spalio 11 d. – Bronius Budriūnas, lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.[2] (g. 1909 m.).
- Spalio 16 d. – Teodora Liaugaudaitė-Mačiulienė, aktorė (g. 1906 m.).
- Spalio 21 d.:
- Kazimieras Jackūnas, Lietuvos agronomas paukštininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1919 m.).
- Mečislovas Bulaka, Lietuvos grafikas, scenografas (g. 1907 m.).
- Lapkričio 6 d. – Antanas Rimydis, Lietuvos poetas, žurnalistas, redaktorius (g. 1905 m.).
- Lapkričio 20 d. – Balys Dundulis, žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1910 m.).
- Gruodžio 3 d. – Juozas Gaudrimas, Lietuvos muzikologas, obojininkas, muzikos pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1911 m.).
- Gruodžio 6 d. - Algirdas Ferensas, sovietinės Lietuvos valstybės, partijos ir profesinių sąjungų veikėjas, inžinierius (g. 1928 m.).
- Gruodžio 18 d. – Antanas Viršulis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, publicistas (g. 1929 m.).
- Gruodžio 19 d. – Anicetas Puškorius, tautodailininkas, skulptorius, Kretingos rajono garbės pilietis, visuomenės veikėjas (g. 1911 m.).
- Gruodžio 20 d. – Vladislovas Kalpokas, Lietuvos zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
- Gruodžio 26 d. – Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1912 m.).
- Gruodžio 29 d.:
- Alfonsas Keliuotis, poetas, mokytojas[3] (g. 1911 m.).
- Rimantas Dugnas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1937 m.).
- Gruodžio 31 d. – Viktoras Vinikaitis, savamokslis medžio drožėjas ir tapytojas, Vygrių kamaldulių vienuolyno restauratorius ir gidas (g. 1927 m.).
- Antanas Valinčius, mokytojas, poetas, visuomenininkas (g. 1911 m.).
- Leonardas Martavičius, TSRS saugumo veikėjas, pulkininkas (g. 1920 m.).
Pasaulyje
Įvykiai
- Sausio 31 d. – Liamine Zéroual (g. 1941 m.), tapo Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 1999 m. balandžio 27 d.;
- Balandžio 11 d. – Mokdad Sifi (g. 1941 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1995 m. gruodžio 31 d.;
- Gegužės 6 d. – atidarytas tunelis po Lamanšu, jungiantis Prancūziją ir Angliją;
- Gegužės 27 d. – Aleksandras Solženicynas (Александр Солженицын), rašytojas po 20 metų emigracijos grįžo gyventi į Rusiją;
- Rugsėjo 28 d. – Baltijos jūroje nuskendo keltas Estonia. Žuvo 852 žmonės.
Gimtadieniai
- Vasario 23 d. – Dakota Fanning, amerikiečių aktorė, išgarsėjusi filme „Aš esu Semas“.
- Kovo 1 d. – Džastinas Byberis, kanadiečių Pop ir R&B dainininkas.
- Rugsėjo 16 d. – Stéfano de Gregorio, argentiniečių aktorius. Vaidino populiariuose argentiniečių telenovelėse „Rincón de luz“, „Chiquititas“ bei kitose.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 14 d. – Zino Davidoff, žinomas ukrainiečių–žydų kilmės šveicarų tabako prekiautojas. 1911 m. kartu su šeima emigravo į Šveicariją, kur 1912 m. tėvas, taip pat tabako prekiautojas, Ženevoje atidarė tabako parduotuvę (g. 1906 m.).
- Sausio 29 d. – Jevgenijus Leonovas, rusų kino ir tatro aktorius (g. 1926 m.).
- Vasario 3 d. – Anatolijus Aleksandrovas, tarybinis fizikas, TSRS Mokslų akademijos narys nuo 1953 m., TSRS Mokslų akademijos prezidentas (1975–1986 m.), triskart Socialistinio darbo didvyris (1954, 1960 ir 1973 m.), Lenino premijos (1959 m.), keturiskart Stalino premijos (1942, 1949, 1951 ir 1953 m.) laureatas. Vienas iš tarybinės atominės energetikos pradininkų. Svarbiausi A. Aleksandrovo moksliniai darbai buvo atominės fizikos, kietųjų kūnų fizikos ir polimerų fizikos srityje (g. 1903 m.).
- Vasario 9 d. – Howard Martin Temin, 1975 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1934 m.).
- Vasario 10 d. – Augustas Vossas, latvių sovietinis ir partinis veikėjas (g. 1919 m.).
- Vasario 14 d. – Andrejus Čikatilo, sovietų serijinis žudikas, prievartautojas, pedofilas, nekrofilas ir kanibalas (g. 1936 m.).
- Vasario 19 d. – Reinis Bertulis, latvių kalbininkas (g. 1937 m.).
- Kovo 9 d. – Henry Charles Bukowski, JAV buvo vokiečių kilmės JAV poetas, romanų ir trumpų istorijų rašytojas (g. 1920 m.).
- Balandžio 1 d.:
- Genadijus Voronovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1910 m.).
- Roberas Duano, prancūzų fotografas, humanistinės fotografijos atstovas (g. 1912 m.).
- Balandžio 5 d. – Kurt Donald Cobain, grupės Nirvana vokalistas ir lyderis (g. 1967 m.).
- Balandžio 17 d. – Roger Wolcott Sperry, 1981 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1913 m.).
- Balandžio 22 d. – Ričardas Niksonas, 37-asis JAV prezidentas, valdęs šalį 1969–1974 m. Atsistatydino dėl Votergeito skandalo (g. 1913 m.).
- Balandžio 26 d. – Masutatsu Oyama, karatė meistras, sukūręs pilno kontakto karate stiliaus pakraipą Kyokushinkai (g. 1923 m.).
- Balandžio 29 d. – Alisė Laua, latvių kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1914 m.).
- Balandžio 30 d. – Rolandas Racenbergeris, austrų Formulės 1 lenktynininkas (g. 1960 m.).
- Gegužės 1 d. – Airtonas Sena, vienas žymiausių Brazilijos ir planetos autolenktynininkų, triskart Formulės 1 pasaulio čempionas (1988, 1990 ir 1991). Tragiškai žuvo Imola trasoje San Marino Grand Prix lenktynių metu. Tą patį savaitgalį toje pačioje Imola trasoje, tik per kvalifikaciją žuvo austrų pilotas R. Ratzenbergeris (g. 1960 m.).
- Gegužės 7 d. – Clement Greenberg, įtakingas JAV kritikas, susijęs su abstraktaus meno judėjimu JAV, ypatingai daug rašęs apie abstraktųjį ekspresionizmą ir palaikęs glaudžius ryšius su šios srovės tapytoju Jackson Pollock (g. 1909 m.).
- Gegužės 21 d. – Giovanni Giuseppe Goria, Italijos politikas, nuo 1987 iki 1988 m. ėjęs Italijos ministro pirmininko pareigas (m. 1994 m.).
- Gegužės 23 d. – Joe Pass, džiazo gitaristas (g. 1929 m.).
- Gegužės 29 d. – Ėrichas Honekeris, VDR politikas, komunistų partijos lyderis 1971–1989 m (g. 1912 m.).
- Birželio 9 d. – Jan Tinbergen, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[5] (g. 1903 m.).
- Birželio 12 d. – Menachem Mendelis Schneersonas, Haredi judaizmo rabinas, buvęs septintasis Chabad Lubavitč dvasinis vadovas bei Rebbe (kai kurie hasidai jį laikė žydų mesiju) (g. 1902 m.).
- Liepos 8 d. – Kim Ir Senas, Šiaurės Korėjos sukūrėjas ir pirmas jos valdovas nuo 1948 m. iki 1994 m. Šiaurės korėjietiškos čučhė versijos kūrėjas (g. 1912 m.).
- Liepos 29 d.:
- Dorothy Mary Crowfoot-Hodgkin, 1964 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (g. 1910 m.).
- Grigolas Abašidzė, gruzinų poetas, rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1914 m.).
- Rugpjūčio 8 d.:
- Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). Kariavo 167-ajame šaulių pulke 16-oje Lietuviškojoje divizijoje Baltarusijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje. Apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinais (1943, 1944, 1945), kas prilyginama Tarybų Sąjungos Didvyrio vardui, tik retesnis dalykas (g. 1922 m.).
- Leonidas Leonovas, rusų rašytojas (g. 1899 m.).
- Rugpjūčio 14 d. – Elijas Kanetis, bulgarų – ispanų – žydų kilmės rašytojas. Elijas Kanetis buvo apdovanotas daugeliu apdovanojimų, 1981 m. gavo Nobelio literatūrinę premiją (g. 1905 m.).
- Rugpjūčio 18 d. – Richard Laurence Millington Synge, 1952 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (g. 1914 m.).
- Rugpjūčio 19 d. – Linus Carl Pauling, 1954 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (g. 1901 m.).
- Rugsėjo 11 d. – Jessica Tandy, JAV aktorė, vyriausia Oskaro laureatė[7] (g. 1909 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Karlas Raimundas Poperis, austrų ir anglų filosofas, logikas, sociologas. Neopozityvistas. Artimas Vienos būreliui (g. 1902 m.).
- Rugsėjo 30 d.:
- André Michel Lwoff, 1965 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1902 m.).
- Robertas Vjola, italų kilmės buvęs Argentinos kariškis ir laikinai faktinis šalies prezidentas (1981 m. kovo 29 – gruodžio 11 d.) valdant karinei chuntai. Nuverstas generolo Leopoldo Galtjerio (g. 1924 m.).
- Spalio 7 d. – Niels Kaj Jerne, 1984 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1911 m.).
- Spalio 24 d. – Aleksandras Šelepinas, sovietinis partinis veikėjas, XX a. 6-ame dešimtmetyje SSKP CK Politinio biuro narys, vienas įtakingiausių asmenų TSRS vadovybėje (g. 1918 m.).
- Lapkričio 13 d. – Vladimiras Ivaška, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs vienintelis TSKP CK Generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Ekonomikos mokslų kandidatas (1969 m.) (g. 1932 m.).
- Gruodžio 6 d. – Gian Maria Volonte, italų kino aktorius (g. 1933 m.).
- Gruodžio 8 d. – Antonio Carlos Jobim, žymus brazilų dainų kūrėjas, kompozitorius, aranžuotojas, atlikėjas (g. 1927 m.).
- Gruodžio 30 d. – Guy Ernest Debord, prancūzų rašytojas, kino režisierius, Lettrist International ir Situationist International (SI) judėjimų įkūrėjas, taip pat judėjimo Socialisme ou Barbarie narys (g. 1931 m.).
Nobelio premijos
- Chemijos – George A. Olah (1927–);
- Ekonomikos – John C. Harsanyi (1920–2000), John F. Nash Jr. (1928–), Reinhard Selten (1930–);
- Fizikos – Bertram Brockhouse, Clifford Glenwood Shull;
- Literatūros – Kenzaburo Oe;
- Medicinos – Alfred G. Gilman (1941–), Martin Rodbell (1925–1998);
- Taikos – Yasser Arafat, Shimon Peres, Yitzhak Rabin.
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
