Kovo 17 yra 76-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 77-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 289 dienos.
Gimimo dienos
- 1821 m. – Jonas Abelevičius, kunigas, profesorius[2] (m. 1882 m.).
- 1843 m. – Stanislovas Dagilis, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1915 m.).
- 1865 m. – Gabrielius Narutovičius, pirmasis Lenkijos prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo Stanislovas Narutavičius (m. 1922 m.).
- 1877 m. – Juozas Ambraziejus, Lietuvos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. 1959 m.).
- 1879 m. – Kazimieras Vasiliauskas, inžinierius mechanikas, profesorius, medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje (m. 1957 m.).
- 1890 m. – Stasys Kalvaitis, pianistas, pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
- 1899 m. – Mykolas Mačiukas, Lietuvos kariuomenės karininkas, generalinio štabo pulkininkas leitenantas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui veikėjas (m. 1950 m.).
- 1916 m. – Kostas Labanauskas, Lietuvos sporto medicinos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1917 m. – Alfonsas Čapanis, lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas (m. 2002 m.).
- 1918 m. – Juozas Bacevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1995 m.).
- 1928 m.:
- 1929 m. – Algirdas Banys, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2018 m.).
- 1931 m. – Aldona Sabaitytė-Vilutienė, Lietuvos partizanų ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja (m. 2020 m.).
- 1934 m. – Stanislovas Čepinskis, Lietuvos smuikininkas, dirigentas.
- 1938 m. – Nijolė Gelžinytė, Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė.
- 1942 m.:
- 1947 m. – Nora Blaževičiūtė, Lietuvos dailininkė keramikė.
- 1948 m. – Marijonas Mitkus, ekonomistas, Kaišiadorių politinis veikėjas.
- 1952 m. – Eduardas Gabnys, Lietuvos akordeonininkas, pedagogas.
- 1955 m. – Mečislovas Ramanauskas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Laima Nagienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1959 m.:
- 1961 m. – Ričardas Juozas Gubinas, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m.:
- 1969 m. – Rita Urniežienė, Lietuvos choro dirigentė, pedagogė, solistė (sopranas).
- 1970 m. – Liutauras Varanavičius, vadybininkas, bankininkas, sporto veikėjas.
- 1976 m. – Deividas Staponkus, operos dainininkas, baritonas.
- 1979 m. – Vitoldas Čepauskas, Lietuvos futbolininkas, karjerą pradėjęs Telšiuose, o šiuo metu žaidžiantis LKKA ir Teledema klube.
- 1983 m. – Kristina Bartkutė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1988 m. – Tadas Buinauskas, Lietuvos krepšininkas, Panevėžio sporto mokyklos auklėtinis, rugtyniaujantis Panevėžio „Techaso“ komandoje.
Mirtys
- 1807 m. – Kazimieras Narbutas, Lietuvos filosofas (g. 1738 m.).
- 1836 m. – Anupras Jacevičius, 1831 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (g. 1797 m.).
- 1903 m. – Antanas Vilkutaitis-Keturakis, inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas (g. 1864 m.).
- 1917 m. – Juozas Kubilius, Lietuvos visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1878 m.).
- 1931 m. – Eugenijus Spontis, italų kilmės Rusijos ir Lietuvos politinis veikėjas (g. 1866 m.).
- 1946 m. – Kazys Erkumas, Lietuvos knygnešys (g. 1859 m.).
- 1950 m. – Antanas Breimelis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1900 m.).
- 1964 m. – Pranas Markūnas, Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų (g. 1873 m.).
- 1965 m. – Antanas Kraujelis, kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas (g. 1928 m.).
- 1967 m. – Artūras Jurgutis, Lietuvos anatomas, antropologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1909 m.).
- 1982 m. – Jonas Motiekaitis, smuikininkas, muzikos pedagogas, chorvedys (g. 1903 m.).
- 1983 m. – Jonas Kuodis, Lietuvos statybos inžinierius, vienas gelžbetonio tyrimų Lietuvoje pradininkų, technikos mokslų daktaras (g. 1903 m.).
- 1987 m. – Juozas Maniušis, LTSR partinis ir valstybės veikėjas. 1967–1981 m. buvo LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas. Būdamas valdžioje prisistatydavo rus. Иосиф Антонович (g. 1910 m.).
- 1988 m. – Albinas Iešmanta, pedagogas ir chorvedys (g. 1887 m.).
- 1989 m. – Galina Jackevičiūtė-Morkuvienė, Preikšienė, aktorė (g. 1911 m.).
- 1991 m. – Povilas Dikčius, Lietuvos kompozitorius (g. 1933 m.).
- 1995 m.:
- 2003 m. – Povilas Čibiras, Lietuvos gydytojas infekcionistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1913 m.).
- 2004 m.:
- 2006 m. – Kazimieras Barėnas, Didžiosios Britanijos lietuvių rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas (g. 1907 m.).
- 2007 m. – Karolis Lederis, Lietuvos farmakologas ir endokrinologas, filosofijos (1961 m.) ir medicinos (1968 m.) daktaras (g. 1920 m.).
- 2017 m.:
- 2018 m. – Alfonsas Grumbinas, Lietuvos regbininkas, regbio teisėjas (g. 1943 m.).
- 2021 m. – Šarūnas Valentinavičius, Lietuvos žurnalistas (g. 1939 m.).
- 2022 m. – Raimondas Minderis, Lietuvos baleto artistas, pedagogas (g. 1941 m.).[3]
- 2023 m. – Jonas Jackevičius, lietuvių žurnalistas, poetas, dailininkas (g. 1937 m.).[4]
Gimimo dienos
- 1834 m. – Gottlieb Wilhelm Daimler, vokiečių inžinierius, konstruktorius bei pramonininkas. G. Daimler sukūrė pirmąjį automobilį (m. 1900 m.).
- 1881 m. – Walter Rudolf Hess, 1949 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (m. 1973 m.).
- 1892 m. – Aleksandra Belcova, latvių tapytoja, grafikė (m. 1981 m.).
- 1912 m. – Bajardas Rastinas, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių aktyvistas, svarbus daugiausiai pilietinių teisių judėjimo užkuliuose. Jis priskiriamas prie pagrindinių 1963 metų žygio į Vašingtoną organizatorių.[6] Bajardas Rastinas patarinėjo Martinui Liuteriui Kingui nesmurtinio pasipriešinimo technikos klausimais. Vėlesniais savo karjeros metais gynė gėjų bei lesbiečių teisės teisinėse bylose. Tuo metu homoseksualumas buvo kriminalizuotas, todėl Bajardas tapo įtarinėjimų taikiniu, kas statė jo, kaip gynėjo, efektyvumą į pavojų (m. 1987 m.).
- 1926 m. – María Argentina Minerva Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal[7] (m. 1960 m.).
- 1938 m. – Rudolfas Nurijevas, rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų (1961 m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis Prancūzijoje)[8] (m. 1993 m.).
- 1945 m. – Michael Vincent Hayden, amerikiečių karininkas, JAV karinių orų pajėgų generolas, saugumo tarnybos vadovas, CŽV direktorius (nuo 2006 m. gegužės 30 d.).
- 1946 m. – Georges Jean Franz Köhler, 1984 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (m. 1995 m.).
- 1969 m. – Viačeslavas Fandulis, rusų kilmės Latvijos ledo ritulio puolėjas.
- 1976 m. – Alvaras Rekoba, garsus Urugvajaus futbolininkas. Nacionalinės rinktinės ir Panionios klubo puolėjas.
- 1982 m. – Steven Jerome Pienaar, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir Everton klubo saugas.
- 1983 m. – Raulis Žozė Trindadė Meirelešas, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir FC Porto klubo saugas.
Mirtys
- 180 m. – Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas, Romos imperatorius nuo 161 m., karvedys, filosofas, stoicizmo atstovas (g. 121 m.).
- 1853 m. – Johann Christian Andreas Doppler, austrų fizikas ir matematikas (g. 1803 m.).
- 1956 m. – Irène Joliot-Curie, 1935 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[9] (g. 1897 m.).
- 1983 m. – Haldan Keffer Hartline, JAV fiziologas, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1903 m.).
- 2005 m. – Czesław Słania, lenkų dailininkas, vienas žymiausių pasaulio pašto ženklų ir banknotų graverių. Pasak Gineso rekordų knygos – produktyviausias pašto ženklų dailininkų (sukūrė virš 1000) (g. 1921 m.).
- 2020 m. – Eduardas Limonovas, rusų rašytojas, poetas, prozaikas, publicistas ir Rusijos Nacionalinės bolševikų partijos įkūrėjas bei lyderis (g. 1943 m.).
Neaprašyti
- 2007 – Džonas Bekas (John Backus), Amerikos kompiuterių mokslininkas (g. 1924).
De Leon, David (1994). Leaders from the 1960s: a biographical sourcebook of American activism, Greenwood Publishing Group. pp. 138. ISBN 0-313-27414-2.