Kovo 25 yra 84-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 85-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 281 diena.
Vardadieniai
Merkys – Normantas – Normantė – Normilė
Gimimo dienos
- 1860 m. – Domininkas Tumėnas, kunigas, publicistas, švietėjas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius (m. 1919 m.).
- 1880 m. – Juozas Akelaitis, valstietis, knygnešys. 1990 m. rugpjūčio 18 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse (m. 1949 m.).
- 1896 m. – Viktoras Cimkauskas, teisininkas, advokatas, bibliofilas ir ekslibrisų kolekcininkas, visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- 1903 m. – Kostas Burbulys, metodistų bažnyčios kunigas ir Biblijos vertėjas (m. 2001 m.).
- 1904 m. – Mykolas Leonaitis, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos kapitonas (m. 1948 m.).
- 1906 m.:
- 1908 m. – Algirdas Jakševičius, Lietuvos teatro režisierius, aktorius, pedagogas (m. 1941 m.).
- 1909 m. – Petras Cvirka, lietuvių rašytojas (m. 1947 m.).
- 1923 m. – Vytautas Bičiūnas, Lietuvos muzikologas, garso režisierius, kompozitorius (m. 1999 m.).
- 1928 m. – Keistutis P. Devenis, JAV statybos inžinierius.
- 1929 m.:
- 1930 m.:
- 1931 m. – Vytautas Barkauskas, Lietuvos kompozitorius (m. 2020 m.).
- 1933 m. – Jonas Algirdas Misiūnas, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas penalistas ir procesualistas, tarybinis teisėjas, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, politinis veikėjas, LTSR teisingumo viceministras.
- 1934 m. – Bronislovas Kurkulis, Lietuvos filologas, vertėjas.
- 1935 m.:
- 1936 m.:
- 1937 m.:
- 1938 m. – Gabriel Jan Mincevič, Lietuvos lenkų politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2016 m.).
- 1939 m. – Juzef Kvetkovskij, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1941 m. – Bronius Bružas, Lietuvos dailininkas vitražistas.
- 1942 m.:
- 1943 m. – Jonas Burokas, ūkininkas, Lietuvos ir Utenos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Vacys Ramanauskas, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono ūkio bei politinis veikėjas.
- 1952 m.:
- 1958 m. – Vida Krisiuvienė, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
- 1960 m.:
- 1961 m. – Vitalijus Satkevičius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1976 m. – Artūras Steško, Lietuvos futbolo žaidėjas žaidžiantis FK Žalgiryje, saugo pozicijoje. Ūgis 185 cm, svoris 75 kg.
- 1986 m. – Akvilė Stapušaitytė, Lietuvos badmintonininkė.
- 1993 m. – Vincentas Aleksandravičius, Lietuvos krepšininkas žaidžiantis Central Arizona koledžo, Arizonos valstijoje, komandoje.
Mirtys
- 1940 m. – Antanas Mačiuika, Lietuvos teisininkas, karinis veikėjas, aviacijos pulkininkas leitenantas (g. 1901 m.).
- 1954 m. – Aleksandras Mačiūnas, inžinierius elektrotechnikas, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
- 1959 m. – Leopoldas Dymša, Lietuvos diplomatas, konsulas, vertėjas (g. 1893 m.).
- 1983 m. – Juozas Keliuotis, žurnalistas, rašytojas, vertėjas (g. 1902 m.).
- 1985 m. – Steponas Kosmauskas, Lietuvos aktorius, kultūros veikėjas (g. 1918 m.).
- 1986 m. – Stasys Padleckas, vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys (g. 1907 m.).
- 1993 m. – Bronislovas Mačernis, Lietuvos sunkiaatletis, tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris (g. 1945 m.).
- 1994 m. – Vytautas Narbutas, muzikos mokytojas, dainininkas (tenoras) ir chorvedys (g. 1930 m.).
- 1998 m. – Sigitas Benjaminas Lasavickas, dailininkas architektas (g. 1925 m.).
- 2002 m. – Nijolė Miliauskaitė-Bložienė, Lietuvos poetė, lituanistė (g. 1950 m.).
- 2004 m. – Stasys Sakalauskas, lietuvių diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (g. 1946 m.).
- 2024 m. – Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, lietuvių solistė (mecosopranas), viena žymiausių dainininkių Lietuvos operetės istorijoje, ilgametė Kauno muzikinio teatro primadona (g. 1942 m.).[1]
Gimimo dienos
- 1767 m. – Joachimas Miuratas, kunigaikštis, Prancūzijos maršalas (1804), Neapolio karalius (1808–1815), Revoliucijos ir Napoleono karų dalyvis, nacionalinis Italijos herojus (m. 1815 m.).
- 1831 m. – Ivanas Andrejevskis, rusų teisės istorikas, teisininkas (m. 1891 m.).
- 1867 m. – Arturas Toskaninis, „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas[2] (m. 1957 m.).
- 1875 m. – I Singmanas, Pietų Korėjos politinis veikėjas, pirmasis šalies prezidentas. Jo valdymo laikotarpis (1948–1960 m.) lig šiol vertinamas kontroversiškai – nors I Singmanas sugebėjo išspręsti daugelį naujai valstybei kylančių problemų, jis kritikuojamas už autokratizmą. Po 1960 m. rinkimų prasidėję protestai, kuriuos iššaukė įtarimai balsų klastojimu, privertė I Singmaną palikti šalį. Jis mirė 1965-aisiais Havajuose (m. 1965 m.).
- 1881 m. – Bela Viktoras Janošas Bartokas, vengrų kompozitorius, pianistas, vienas iš etnomuzikologijos pradininkų. Bartokas laikomas vienu žymiausių XX a. kompozitorių (m. 1945 m.).
- 1883 m. – Semionas Budionas, tarybinis karinis veikėjas, vienas pirmųjų Tarybų Sąjungos Maršalų, triskart Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1973 m.).
- 1897 m. – John Laurie, britų aktorius (m. 1980 m.).
- 1914 m. – Norman Ernest Borlaug, JAV žemės ūkio mokslų daktaras, humanitaras, Nobelio taikos premijos laureatas, Žaliosios revoliucijos pradininkas, naujų produktyvesnių ir ligoms atsparių javų veislių kūrėjas (m. 2009 m.).
- 1920 m. – Patrick Troughton, britų aktorius[3] (m. 1987 m.).
- 1921 m. – Aleksandras Lembergas, latvių baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (m. 1985 m.).
- 1925 m. – Leo Esaki, japonų fizikas.
- 1934 m. – Gloria Steinem, JAV feminizmo figūra, socialinė ir politinė aktyvistė.
- 1942 m. – Aretha Louise Franklin, amerikiečių dainininkė, dainų kūrėja, pianistė.
- 1947 m.:
- 1962 m.:
- 1965 m. – Sara Džesika Parker, aktorė.
- 1969 m. – Jeffrey Walker, bosistas ir vokalistas iš Jungtinės Karalystės. Labiausiai žinomas kaip death metal/grindcore grupės Carcass narys ir pagrindinis dainų tekstų kūrėjas. Prieš tai grojo punk roko grupėje Electro Hippies.
- 1972 m. – Robertas Migelis Akunja, Paragvajaus futbolininkas. Buvęs Paragvajaus futbolo rinktinės žaidėjas.
- 1973 m. – Anders Fridén, švedų muzikantas, dabartinis In Flames ir Passenger vokalistas.
- 1975 m. – Sofia Karlsson, Švedijos folklorinės muzikos atlikėja, dainų autorė.
- 1979 m. – Youssef Mokhtari, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Vokietijos SpVgg Greuther Fürth klubo saugas.
- 1985 m. – Viktoras Chavjeras Kaseresas Senturjonas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančio saugo arba centro gynėjo pozicijoje. Paragvajaus klubo Club Libertad žaidėjas.
- 1986 m. – Marco Belinelli, Italijos krepšininkas rungtyniaujantis NBA, New Orleans „Hornets“ komandoje.
- 1987 m. – Viktoras Nsforas Obina, Nigerijos futbolininkas, rungtyniaujantis krašto puolėjo pozicijoje. Nigerijos nacionalinės rinktinės ir Italijos klubo Internazionale (pastaruoju metu skolinamas į Málaga CF) narys.
Mirtys
- 1918 m. – Klodas Ašilis Debiusi, prancūzų kompozitorius impresionistas, muzikos kritikas, pianistas ir dirigentas (g. 1862 m.).
- 1941 m. – Karlis Goperis, Latvijos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1876 m.).
- 1961 m. – Arthur Drewry, penktasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1955 m. iki 1961 m. Prezidentu buvo išrinktas 1955 m. birželio 7 d. Lisabonoje, FIFA konferencijos metu. Jis pakeitė prieš tai buvusi Rodolphe Seeldrayers, kuris pareigas ėjo tik 15 mėnesių. Tarp 1955 m. ir 1961 m. buvo Anglijos futbolo asocijacijos pirmininku (g. 1891 m.).
- 1980 m.:
- James Wright, amerikiečių poetas (g. 1927 m.).
- Jan Walter Susskind, čekų dirigentas (g. 1913 m.).
- Roland Barthes, prancūzų literatūros kritikas (g. 1915 m.).
- 2005 m. – Džeimsas Kalagenas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (g. 1912 m.).
- 2022 m. – Taylor Hawkins, JAV roko muzikantas, labiau žinomas kaip grupės Foo Fighters būgnininkas (g. 1972 m.).[5]
- 2024 m. – Humphrey Campbell, olandų dainininkas ir įrašų prodiuseris, kilęs iš Surinamo (g. 1958 m.).[6]