Gediminaičių dinastija

Dinastija From Wikipedia, the free encyclopedia

Gediminaičių dinastija
Remove ads

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija. Lietuvoje Didžiaisiais kunigaikščiais Gediminaičiai buvo nuo 1315 ar 1316 m. iki 1572 m., kai nepalikęs palikuonių mirė paskutinis šios dinastijos valdovas Žygimantas Augustas.

Daugiau informacijos Pradininkas, Titulas ...

Kartu Gediminaičiai valdė ir daug Rusios kunigaikštysčių, kur ilgainiui pakeitė Riurikaičius. Viena Gediminaičių dinastijos šaka – vad. Jogailaičiai, buvo ir Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos karaliai.

Remove ads

Kilmė

Thumb
Giminės medis (dalis – tikri faktai)

Dėl Gediminaičių dinastijos pradžios yra tam tikrų neaiškumų. Po Traidenio mirties rašytiniuose šaltiniuose 12841285 m. minimas Daumantas ar Domantas. Jo ryšys su Traideniu nėra tiksliai žinomas, kaip nėra žinomas ir Daumanto ryšys su Gediminaičiais. Po Daumanto ~1287 m. Ldk tapo spėjamas Traidenio sūnus ar sūnėnas Butegeidis, Vytenio tėvo Butvydo ar Buivydo (netaisyklingai dar vadinamo „Pukuveru“) brolis. Po Butegeidžio Lietuvą valdė Butvydas, o po Butvydo – šio sūnus Vytenis Buivydas,- pastarasis literatūroje dažnai įvardijamas kaip Gedimino brolis, nors iš tiesų Gedimino „tėvu“, o vėliau „broliu“ ano meto kalba jis tituluotas tik atsižvelgiant į vienokią ar kitokią Gedimino padėtį savojo siuzereno atžvilgiu…

Remove ads

Gediminas

Gediminas, vos atėjęs į valdžią (1316 m.; galimas dalykas, po tais metais įvykusio dinastinio perversmo), ėmėsi diplomatijos bei karinėmis priemonėmis stiprinti ir plėsti LDK, − prijungė prie jos Turovo-Pinsko žemę, apie 1318 m. apvesdinęs sūnų Algirdą, pavertė jį Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoju, o netrukus ir valdovu (apie 1320 m.), 1320 m. sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste (su pertraukomis išsilaikiusią iki 1375 m.), ~1320–1325 m. primetė LDK protektoratą Volynei, Kijevui, Pskovui ir Smolenskui.

Remove ads

Gedimino sūnūs

1341 m. gruodį miręs Gediminas valstybę paliko 2 savo broliams ir 7 ar 8 sūnums:

13441345 m. žiemą Kęstutis užėmė Vilnių, kuriame buvo įsikūręs jo brolis Jaunutis, ir perdavė LDK valdžią Algirdui. Vėliau šiedu perversmą įvykdę broliai kartu valdė visą LDK.

1348 m. vasario 2 d. ties Strėvos upeliu kovoje su kryžiuočiais žuvo Narimantas.

Po Algirdo mirties

1377 m. gegužę miręs Algirdas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Jogailą. Kęstutis kurį laiką rėmė Jogailą. 1380 m. gegužės 31 d. Jogaila Dovydiškėse slapta sudarė taikos sutartį su Vokiečių ordinu, kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų pastarojo valdas; sužinojęs apie Jogailos išdavystę, Kęstutis 1381 m. lapkritį užėmė Vilnių, o Jogailą išsiuntė į Vitebską.

1382 m. birželio 12 d. Jogailos šalininkai Vilniuje įvykdė perversmą, o netrukus užėmė ir Trakus. Kęstutis ir jo sūnus Vytautas su kariuomene atvyko prie Trakų į Jogailos pasiūlytas derybas, bet buvo suimti ir įkalinti Krėvos (ar Vilniaus „Kreivojoje“) pilyje. Vytautas iš nelaisvės pabėgo, o Kęstutį Rugpjūčio 15 d. greičiausiai vykdydami Julijonos Tveriškės įsakymą nužudė Jogailos tarnai.

1383 m. liepos 30 d. Vokiečių ordinas, sudaręs sutartį su Vytautu, paskelbė Jogailai karą. Rugpjūčio 12 d. Vytauto vadovaujama kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus ir apgulė Vilnių. Tačiau Skirgaila lapkričio 3 d. Trakus atsiėmė.

Remove ads

Jogaila ir Vytautas

Thumb
Gediminaičių stulpai nupiešti Jono Dlugošo analuose, puslapyje apie Žalgirio mūšį. Puslapio fragmentas, 1572
Thumb
Gediminaičių stulpai, naudoti Vytauto ir vėlesnių Gediminaičių valdovų

1384 m. Jogaila pasiūlė Vytautui taiką ir Vytautas, sudeginęs kelias kryžiuočių pilis, grįžo į Lietuvą, kur gavo valdyti Gardiną ir Palenkę, o 1387 m. – Volynę.

1386 m. vasarį Jogaila pasikrikštijo ir vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, tapdamas Lenkijos karaliumi.

1387 m. Jogaila pradėjo Lietuvoje reformas, reikalingas unijai su Lenkija – pakrikštijo lietuvius, steigė vyskupijas, užrašė Skirgailai Trakų bei Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.

1390 m. sausio 19 d. Vytautas atnaujino sąjungą su Vokiečių ordinu bei bandė užimti Vilnių, ir galiausiai Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Sudeginęs dar tris Ordino pilis, Vytautas vėl grįžo į Lietuvą, o 1392 m. rugpjūčio 4 d. Astrave sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos bei Vytauto, sutriuškino Vokiečių ordino kariuomenę Žalgirio mūšyje.

14291430 m. Vytautas siekė būti karūnuotas Lietuvos karaliumi, tačiau taip ir nespėjęs, 1430 m. spalio 27 d. Vytautas Didysis mirė.

14301432 m. didysis kunigaikštis Švitrigaila pratęsė Vytauto siekius vainikuotis Lietuvos karaliumi, bet Lenkijos politikų pastangomis buvo nušalintas nuo valdžios.

1432 m. Lietuvos valdovu tampa Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto brolis

1434 m. birželio 1 d. mirė Lenkijos karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis Jogaila

Remove ads

Vėlesni Gediminaičiai

Thumb
Gediminaičių stulpai ant Kauno rotušės, XVIIa. sieninė tapyba

1440 m. kovo 20 d. Trakuose buvo nužudytas didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, o birželio 29 d. Lietuvos didikai be Lenkijos Karalystės tarybos pritarimo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė trylikametį Kazimierą Jogailaitį.

1492 m. birželio 7 d. Gardine mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, o didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Aleksandras.

1506 m. mirė paskutinis Lietuvos valdovas, mokėjęs lietuviškai – Aleksandras. Jo įpėdiniu tapo Žygimantas II Senasis.

Remove ads

Gediminaičių dinastijos valdovai

Valdovas Valdė LDK Pastabos
Nuo Iki
Skalmantasgyveno XIII a. viduryje – II pusėjeGiminės protėvis, tikėtinas Gedimino tėvas (Sūduvos (?) kunigaikštis); LDK nevaldė.
Butigeidisprieš 1289apie 12901292

Skalmanto (?) sūnus

Butvydaspo 12901294 ar 1295

Skalmanto (?) sūnus

Vytenis12951315 arba 1316
Gediminas1315 arba 13161341 gruodis

Butvydo - Buivydo (?) sūnus

Jaunutis1341 gruodis1345 sausisGedimino sūnus
Algirdas13451377 gegužės 24Gedimino sūnus
Jogaila1377 gegužės 241381 lapkritisAlgirdo sūnus
Kęstutis1381 lapkritis1382 birželio 12Gedimino sūnus
Liubartas (Dimitrijus)1380Gedimino sūnus
Jogaila1382 birželio 121392 rugpjūčio 4Algirdo sūnus
Vytautas1392 rugpjūčio 41430 spalio 27Kęstučio sūnus
Švitrigaila1430 spalio 271432Algirdo sūnus
Žygimantas Kęstutaitis14321440Vytauto brolis
Kazimieras Jogailaitis14401492Jogailos sūnus
Aleksandras14921506Kazimiero Jogailaičio sūnus
Žygimantas Senasis15061548Kazimiero Jogailaičio sūnus
Žygimantas Augustas15481572Žygimanto Senojo sūnus
Remove ads

Gediminaičiai

Pirmos kartos vyriškosios linijos genealoginis medis[1]

Remove ads

Literatūra

  • A. Kučinskas. Gedimino dinastijos kilmė. Kaunas, 1934;
  • A. Nikžentaitis. Gediminas. Vilnius, 1989;
  • K. Stadnicki. Synowie Giedymina. Lwów, 1853;
  • K. Chodynicki Geneza dynastji Giedymina. Kwartalnik Historyczny. t. XL Warszawa, 1926;
  • J. Ochmański Gediminowicze – „prawnuki Skolomendowy“. Ars historica. Poznań, 1976.
  • Archiwum Książąt Lubartowiczów Sanguszków w Sławucie Архів Сангушків в Славуті T.1-7 (пол.) http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication?id=65450
  • Родовід Любартів http://www.art.lutsk.ua/art/lubart/tkt19.htm

Šaltiniai

Nuorodos

Loading related searches...

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Remove ads