Lapkričio 3

Lapkričio 3 yra 307-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 308-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 58 dienos.

Spa – Lapkritis – Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
2025

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena.

Vardadieniai

Hubertas – Norvainė – Silvija – Vidmantas – Vidmantė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1970 – atidarytas greitkelis Vilnius-Kaunas;
• 1989 – prasidėjusioje Lietuvos SSR AT sesijoje priimtas Pilietybės įstatymas, suteikęs teisę į pilietybę visiems Lietuvos gyventojams.

Gimimo dienos

• 1845 m. – Zigmantas Gliogeris, lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas (m. 1910 m.).
• 1859 m. – Juozas Kancleris, valstietis, knygnešys (m. 1936 m.).
• 1873 m. – Juozapas Kukta, vyskupas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas. Palaidotas Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje (m. 1942 m.).
• 1875 m. – Vladas Markauskas, pedagogas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (m. 1968 m.).
• 1876 m. – Stanislovas Jurevičius, pedagogas, chemikas, provizorius (m. 1942 m.).
• 1881 m. – Petras Rimša, lietuvių skulptorius, grafikas, medalistas (m. 1961 m.).
• 1903 m. – Teofilis Mončiunskas, LTSR ir LKP veikėjas (m. 1976 m.).
• 1905 m. – Adolfas Šaučiūnas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1991 m.).
• 1920 m. – Paulius Kiuberis, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (m. 1989 m.).
• 1921 m. – Karolis Bučinskis, garsus JAV aktorius, žinomas Charles Bronson pseudonimu (m. 2003 m.).
• 1926 m. – Valdas Adamkus, politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (iki 2009 m.), aplinkosaugininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1928 m. – Kęstutis Genys, Lietuvos aktorius, režisierius, poetas (m. 1996 m.).
• 1931 m. – Pranciškus Vitalistas Jokimaitis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1944 m. – Kornelijus Matuzevičius, Lietuvos kino režisierius, operatorius.
• 1947 m.:
  • Arvydas Ambrasas, Lietuvos poetas (m. 1970 m.).
  • Piotr Venckevič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m.:
  • Aleksandras Krasnovas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, vertėjas.^[1].
  • Hubertas Smilgys, Lietuvos kultūros veikėjas, Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas.
• 1950 m. – Vytautas Kamblevičius, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Voldemaras Chlebinskas, Lietuvos baleto artistas.
• 1954 m.:
  • Alfonsas Meškauskas, Lietuvos vadybininkas, Jonavos rajono ūkio ir politinis veikėjas.
  • Romas Eikevičius, pedagogas, Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1956 m. – Vytautas Balsys, lietuvių teatro ir televizijos režisierius.
• 1957 m.:
  • Renaldas Gudauskas, Lietuvos informologas, socialinių (informacija ir komunikacija) mokslų daktaras.
  • Zita Zamžickienė, lietuvių visuomenininkė (m. 2021 m.).
• 1959 m.:
  • Jolanta Dadonienė, Lietuvos gydytoja reumatologė, biomedicinos mokslų daktarė.
  • Sigitas Narbutas, Lietuvos literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Zigmas Bitinas, šachmatininkas, Lietuvos sporto ir politinis veikėjas.
• 1964 m. – Algimantas Briaunis, buvęs Lietuvos futbolininkas, dabar dirbantis Gargždų „Bangos“ klube, trenerio asistentu.
• 1969 m. – Aldas Gedvila, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Darius Jasaitis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1530 m. – Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir Lietuvos Katalikų bažnyčios (g. 1492 m.).
• 1685 m. – Jonas Antanas Chrapovickis, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1612 m.).
• 1865 m. – Julius Gruževskis, Lietuvos 1831 m. sukilimo veikėjas (g. 1808 m.).
• 1932 m. – Antanas Vaičiūnas, dainininkas (bosas), choro dirigentas, pedagogas, kultūros veikėjas (g. 1890 m.).
• 1942 m. – Antanas Jusaitis, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1871 m.).
• 1949 m. – Povilas Dogelis, kunigas, rašytojas, Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas (g. 1877 m.).
• 1984 m. – Eduardas Balsys, lietuvių kompozitorius, pedagogas (g. 1919 m.).
• 1989 m. – Jonas Žmuidzinas, prozininkas, poetas (g. 1898 m.).
• 1992 m. – Vladas Mikėnas, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas, žurnalistas, knygų apie šachmatus autorius (g. 1910 m.).
• 1997 m. – Zigmantas Pocius, lituanistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
• 2001 m.:
  • Rimantas Budrys, Lietuvos žurnalistas, rašytojas (g. 1930 m.).
  • Romas Dalinkevičius, Lietuvos tapytojas monumentalistas (g. 1950 m.).
• 2009 m.:
  • Vilhelmas Vaičekauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1936 m.).
  • Vytautas Tribandis, Lietuvos dailininkas tapytojas, pedagogas (g. 1942 m.).
• 2020 m.:
  • Vytautas Kairiūkštis, Lietuvos kompozitorius, dainininkas (tenoras), pedagogas (g. 1930 m.).
  • Faustas Latėnas, Lietuvos kompozitorius, kultūros veikėjas (g. 1956 m.).
• 2024 m.:
  • Nijolė Misiūnienė, Lietuvos vidaus ligų gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1933 m.).^[2]
  • Birutė Žilytė-Steponavičienė, lietuvių dailininkė grafikė, knygų iliustratorė (g. 1930 m.).^[3]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1903 – paskelbta Panamos nepriklausomybė;
• 1936 – Franklin Roosevelt perrinktas JAV prezidentu;
• 1957 – tęsiant Sputniko programą, Sovietų Sąjunga kosminiu aparatu Sputnik 2 į kosmosą pirmą kartą išsiuntė gyvūną – šunį Laiką.

Gimimo dienos

• 1618 m. – Muhamadas Aurangzebas Alamgiras, Šach Džahano sūnus ir Didžiųjų Mogolų valdovas nuo sosto užgrobimo 1658 m. birželio 26 d. iki savo mirties 1707 m (m. 1707 m.).
• 1797 m. – Aleksandras Bestuževas, rusų rašytojas, kritikas, publicistas, karininkas (m. 1837 m.).
• 1801 m. – Vincenzo Bellini, italų kompozitorius^[4] (m. 1835 m.).
• 1852 m. – Imperatorius Meiji, 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912 (m. 1912 m.).
• 1875 m. – Emilis Darzinis, latvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, pianistas (m. 1910 m.).
• 1893 m. – Edward Adelbert Doisy, 1943 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (m. 1986 m.).
• 1901 m.:
  • Andrė Malro, prancūzų rašytojas, kovotojas ir politikas, sukūrė „muziejaus be sienų“ koncepciją. Buvo pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru (1960–1969) (m. 1976 m.).
  • Leopoldas II, 1934–1951 m. ketvirtasis Belgijos karalius (m. 1983 m.).
• 1908 m. – Giovanni Leone, buvęs Italijos politikas. Du kartus – 1963 ir 1968 m. jis buvo šalies ministrų pirmininku, o nuo 1971 iki 1978 m. – šalies prezidentu. Iki šiol jis yra vienintelis Italijos prezidentas, kuris buvo priverstas atsistatydinti iš posto (m. 2001 m.).
• 1912 m. – Alfredas Stresneris, Paragvajaus generolas ir šalies diktatorius (1954–1989 m.). Jo diktatūra laikoma viena ilgausių XX a., nusileidžianti tik Fideliui Kastro (m. 2006 m.).
• 1933 m. – Amartya Kumar Sen, 1998 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6].
• 1935 m. – Edvardas Grūbė, latvių tapytojas.
• 1945 m. – Gerhardas Miuleris, buvęs Vakarų Vokietijos futbolininkas, rezultatyviausias vokiečių žaidėjas (m. 2021 m.).
• 1949 m. – Anna Wintour, žurnalistė, mados kritikė, vyriausioji amerikiečių mados žurnalo „Vogue“ redaktorė.
• 1957 m. – Dolph Lundgren, Švedijos aktorius ir karatė meistras. Tapo žinomas, kai 1985 m. filme Rocky IV suvaidino arogantiškajį Rusijos boksininką Ivan Drago.
• 1965 m. – Martin Avenarius, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas bei romanistas, teisės istorikas, Kelno universiteto profesorius.
• 1969 m. – Robert Miles, diskžokėjas ir kompozitorius, kuriantis transo, techno ir kitokią elektroninę muziką.
• 1971 m. – Dwight Eversley Yorke, futbolininkas, Trinidado ir Tobago rinktinės ir šiuo metu be klubo esantis puolėjas.
• 1975 m. – Marta Domínguez Azpeleta, Ispanijos vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė.
• 1978 m. – Sergejus Movsesianas, Armėnijos šachmatininkas, dabar gyvenantis Slovakijoje.
• 1979 m. – Pablas Aimaras, Argentinos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje Argentinos nacionalinėje rinktinėje ir Portugalijos SL Benfica klube.
• 1980 m. – Dan Marsala, amerikiečių pagrindinė vokalistė (Story of the Year).
• 1981 m. – Rodrigas Chavjeras Miljaras Karvachalis, Čilės futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Jis yra Čilės klubo „Colo Colo“ žaidėjas.
• 1982 m. – Jevgenijus Viktorovičius Pliuščenka, rusų dailiojo čiuožimo vyrų vienetų olimpinis ir pasaulio čempionas. 2010 m. sportininkas grįžo į didįjį sportą ir Europos čempionate pasiekė pasaulio rekordą, surinkdamas 91.30 tašką ^[7].
• 1987 m. – Gemma Louise Ward, australų modelis ir artistė^[8].

Mirtys

• 1254 m. – Jonas III Dukas Vatacis, 1221–1254 m. Bizantijos paveldėtojos Nikėjos imperatorius (g. 1193 m.).
• 1918 m. – Aleksandras Liapunovas, rusų matematikas ir mechanikas. Peterburgo mokslų akademijos narys (g. 1857 m.).
• 1954 m. – Anri Matisas, prancūzų menininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu (g. 1869 m.).
• 1996 m. – Žanas Bedelis Bokasa, Centrinės Afrikos Respublikos diktatorius, pasiskelbęs save imperatoriumi, šalį valdė 1966–1979 m (g. 1921 m.).
• 1997 m. – Konstantinas Karulis, latvių kalbininkas (g. 1915 m.).
• 2001 m. – Ernst Hans Gombrich, Austrijos kilęs britų meno istorikas (g. 1909 m.).
• 2004 m. – Sergejus Žoltokas, Latvijos ledo ritulio puolėjas (g. 1972 m.).
• 2006 m. – Polis Moria, žymus prancūzų dirigentas, garsaus estradinio orkestro vadovas (g. 1927 m.).
• 2007 m. – Aleksandras Viktorovičius Dedjuška, rusų kino ir teatro aktorius (g. 1962 m.).
• 2024 m. – Quincy Jones, amerikiečių įrašų prodiuseris, dainų autorius, kompozitorius, aranžuotojas, filmų ir televizijos prodiuseris (g. 1933 m.).^[9]