Rugpjūčio 12

Rugpjūčio 12 yra 224-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 225-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 141 diena.

Lie – Rugpjūtis – Rgs
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2025

Informacija

Šventės

• Tarptautinė jaunimo diena;
• Tailande švenčiama karalienės gimimo diena (Queen’s birthday) ir motinos diena (Mother’s day).

Vardadieniai

Aiškutė – Radegunda – Laima – Laimonas – Laimona – Klara – Radė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1399 – įvyko Vorsklos mūšis;
• 1654 – Šklovo mūšis. Jonušas Radvila su 8000 karių nugalėjo 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus;
• 1794 – 1794 m. sukilimas: Vilnių užėmė Rusijos kariuomenė;
• 1861 – Kauno manifestacija;
• 1905 – Vilniuje įvyko Lietuvos mokytojų sąjungos steigiamasis suvažiavimas;
• 1934 – Klaipėdoje pirmą kartą surengta Jūros šventė;
• 2006 – disko metikas Virgilijus Alekna, Europos lengvosios atletikos čempionate numetęs diską 68,67 m, tapo pirmuoju lietuviu Europos čempionu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Gimimo dienos

• 1841 m. – Franz Heinrich Schwechten, vokiečių architektas, profesorius, karališkasis architektas ir Kaizerio architektūros patarėjas. Vienas garsiausių savo laikmečio vokiečių architektų. 1897 m. grafas Feliksas Tiškevičius užsisakė iš Švechteno Palangos dvaro rūmų projektą (m. 1924 m.).
• 1884 m. – Klemensas Skabeika, agronomas, pedagogas, lietuviškų elementorių autorius (m. 1951 m.).
• 1885 m. – Jonas Fledžinskas, kooperatininkas, politinis veikėjas. Smuikininko Jurgio Fledžinsko ir dainininkių Aleksandros Kašubienės bei Sofijos Pempienės tėvas (m. 1965 m.).
• 1907 m. – Vaclovas Romanas-Ramanauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1998 m.).
• 1923 m.:
  • Birutė Pūkelevičiūtė, poetė, prozininkė, aktorė ir režisierė^[1].
  • Jonas Genys, Lietuvos dendrogenetikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, nuo 1983 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys, daktaras.
• 1931 m. – Mikas Vaitkevičius, kompozitorius, pedagogas, dirigentas, vienas iš šiuolaikinės lietuviškos estrados pradininkų (m. 2006 m.).
• 1932 m.:
  • Algis Tomas Geniušas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Vitas Labutis, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Vytautas Kojala, Lietuvos teisininkas, advokatas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1933 m. – Zenonas Mačionis, Lietuvos chemikas, mokslo istorikas, fizinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
• 1934 m. – Aleksandras Vanagas, žymus lietuvių kalbininkas, profesorius, žymiausias XX a. 2-osios pusės lietuvių onomastikos tyrėjas (m. 1995 m.).
• 1936 m. – Zigmantas Motiekaitis, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, treneris.
• 1938 m.:
  • Kazys Vytautas Trainys, Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius (m. 2016 m.
  • Regina Rasa Dočkutė, lietuvių grafikė (m. 2012 m.).
• 1940 m. – Birutė Bražinskaitė-Jakštienė, LRT televizijos žurnalistė ir režisierė (m. 2022 m.).
• 1941 m. – Regina Mundrytė-Akelienė, Lietuvos sporto žurnalistė (m. 2025 m.).
• 1944 m. – Alfonsas Aleksandravičius, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Gintaras Pukas, teisininkas, advokatas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs LR tarptautinių ekonominių santykių viceministras.
• 1953 m.:
  • Algirdas Kaušpėdas, architektas, grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių.
  • Aloyzas Každailevičius, geodezininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Edmundas Benetis, Lietuvos architektas, karikatūristas.
• 1955 m. – Jovita Monkevičienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Arvydas Adomonis, choro dirigentas.
• 1961 m. – Kastytis Vainauskas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Povilas Budrys, Lietuvos teatro aktorius, dailininkas.
• 1964 m. – Laima Žvirblienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1979 m. – Austra Skujytė, Lietuvos lengvaatletė, septynkovininkė, dešimtkovininkė.

Mirtys

• 1399 m. – Andrius Algirdaitis, Pskovo (1342–1348 m.; valdė per vietininką) ir Polocko (1342–1387 m.) kunigaikštis (g. 1325 m.).
• 1788 m. – Tadas Bilevičius, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis ir valstybės veikėjas, generolas majoras (g. 1728 m.).
• 1926 m. – Petras Vileišis, inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1851 m.).
• 1972 m. – Vaclovas Rymavičius, vargonininkas ir chorvedys (g. 1899 m.).
• 1978 m. – Zigmas Dailidka, teisininkas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1920 m.).
• 1984 m. – Mykolas Karka, vargonininkas, pedagogas, dirigentas, kompozitorius (g. 1892 m.).
• 1987 m. – Ignas Adamkavičius, vienas pirmųjų Lietuvos karo lakūnų, Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus tėvas, Edvardo Adamkavičiaus brolis (g. 1896 m.).
• 1988 m. – Jurgis Fledžinskas, altininkas, pedagogas, dirigentas (g. 1924 m.).
• 1995 m. – Feliksas Daukantas, Lietuvos dailininkas dizaineris, dizaino specialybės pradininkas Lietuvoje (g. 1915 m.).
• 2007 m. – Alfonsas Giedraitis, agronomas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1925 m.).
• 2008 m. – Pranciškus Erelis, lietuvių gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1919 m.).
• 2020 m. – Aurelijus Katkevičius, žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų (g. 1962 m.).
• 2021 m. – Juozas Stepankevičius, Lietuvos inžinierius kelininkas, muziejininkas (g. 1933 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1877 – Asaph Hall atrado Deimą, Marso išorinį palydovą;
• 1981 – IBM pristatė personalinį kompiuterį;
• 2000 – Barenco jūroje nuskendo rusų atominis povandeninis laivas „Kursk“.

Gimimo dienos

• 1503 m. – Kristijonas III, 1534–1559 m. Danijos ir 1536–1559 m. Norvegijos karalius (m. 1559 m.).
• 1843 m. – Kolmaras fon der Golcas, Prūsijos karinis veikėjas, generolas feldmaršalas (m. 1916 m.).
• 1871 m. – Gustavas Zemgalis, buvo Latvijos politikas ir 2-asis prezidentas (m. 1939 m.).
• 1887 m. – Ervinas Šriodingeris, austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę (m. 1961 m.).
• 1904 m. - Aleksejus Nikolajevičius - Rusijos caraitis ir sosto įpėdinis (m. 1918 m.).
• 1922 m. – Fulton Mackay, škotų aktorius^[3] (m. 1987 m.).
• 1924 m. – Muhammad Zia-ul-Haq, Pakistano prezidentas^[4] (m. 1988 m.).
• 1930 m. – Džordžas Sorosas, vengrų kilmės JAV investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, filantropas.
• 1932 m. – Sirikit Kitijakara, Tailando karalienė valdžiusi 1950 - 2016 m. ir karaliaus Ramos IX žmona.
• 1933 m. – Anita Gradin, Švedijos žurnalistė, politikė (m. 2022 m.).
• 1941 m. – Leticia Roman, Italijos aktorė.
• 1942 m. – Martin E. P. Seligman, amerikietis psichologas ir knygų autorius. Jis labiausiai žinomas kaip įgyto bejėgiškumo ^[5] ir įgyto optimizmo reiškinių atradėjas bei kaip pozityviosios psichologijos įkūrėjas.^[6].
• 1952 m. – Chen Kaige, kino režisierius iš Kinijos.
• 1954 m. – Fransua Holandas, teisininkas, ekonomistas, Prancūzijos politinis veikėjas.
• 1971 m. – Pitas Samprasas, Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė, jis yra laimėjęs 14 Didžiojo kirčio turnyrų. Tai vienas geriausių visų laikų tenisininkų.
• 1976 m. – Mikko Lindström, suomių gitaristas (HIM)^[7].
• 1980 m.:
  • Maggie Lawson, amerikiečių aktorė.
  • Matt Thiessen, kanadiečių dainininkė ir gitaristė.
• 1981 m.:
  • Djibril Cissé, Prancūzijos nacionalinės futbolo rinktinės puolėjas. Šiuo metu žaidžia Graikijos Panathinaikos klube. Pasižymi dideliu greičiu bei įspūdingomis šukuosenomis.
  • Gatis Kalniņš, latvių futbolininkas, puolėjas, žaidžiantis Latvijos FK Jūrmala koamndoje.
• 1983 m. – Klaas-Jan Huntelaar, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir AC Milan klubo puolėjas.
• 1990 m. – Marijus Balotelis, Italijos rinktinės puolėjas, žaidžiantis Mančesterio „City“ klube.

Mirtys

• 30 m. pr. m. e. – Kleopatra VII, karaliaus Ptolemėjaus XIV žmona. Po vyro mirties ji pati valdė Egiptą (g. 69 m. pr. m. e.).
• 1612 m. – Giovanni Gabrieli, italų kompozitorius, vargonininkas (g. 1557 m.).
• 1633 m. – Jacopo Peri, italų kompozitorius ir dainininkas pereinamuoju laikotarpiu tarp renesanso ir baroko stilių ir dažnai vadinamas operos išradėju. Jis parašė pirmąjį darbą, kurį galima pavadinti opera šiandien, operą „Dafnė“ (apie 1597), taip pat pirmąją operą, kuri išliko iki šių dienų, operą „Euridikė“ (1600) (g. 1561 m.).
• 1689 m. – Palaimintasis Inocentas XI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1676 m. rugsėjo 21 d. iki mirties. Nuo 1956 m. palaimintasis, minimas rugpjūčio 12 d (g. 1611 m.).
• 1827 m. – Viljamas Bleikas, anglų poetas ir dailininkas. Būdamas gyvas nesulaukė pripažinimo, tačiau dabar jo darbai neįkainojami (g. 1757 m.).
• 1848 m. – Džordžas Stivensonas, anglų inžinierius, kilęs iš paprastos angliakasio šeimos. 1815 m. sukonstravo pirmąjį geležinkelį. Tais metais jis sukonstravo pirmąjį garo varomą garvežį, o 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija. 1829 m . nuo Mančesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geležinkelis. Garvežio greitis tuo metu siekė 46 kilometrus per valandą (g. 1781 m.).
• 1900 m. – Vilhelmas Šteinicas, Austrijos šachmatininkas, pirmasis pasaulio šachmatų čempionas (g. 1836 m.).
• 1955 m.:
  • James Batcheller Sumner, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8] (g. 1887 m.).
  • Tomas Manas, vokiečių rašytojas ir kritikas, Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas žymiausių pirmosios XX amžiaus pusės literatūrinio gyvenimo asmenybių (g. 1875 m.).
• 1964 m. – Ian Fleming, britų romanistas, išgarsėjęs knygomis apie Džeimsą Bondą^[9] (g. 1908 m.).
• 1973 m.:
  • Karl Waldemar Ziegler, 1963 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8] (g. 1898 m.).
  • Walter Rudolf Hess, 1949 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[10] (g. 1881 m.).
• 1979 m. – Ernst Boris Chain, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[10] (g. 1906 m.).
• 2004 m. – Godfrey Newbold Hounsfield, 1979 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[10] (g. 1919 m.).
• 2022 m. – Volfgangas Petersenas, vokiečių ir amerikiečių režisierius, prodiuseris ir scenaristas (g. 1941 m.).^[11]